Pagal ministerijos parengtą Vyriausybės projektą, 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų plote būtų galima iškirsti iki 3,7 mln. kietmetrių likvidinės medienos tūrio – 2 proc. daugiau miško nei dabar.
Tai nereiškia, kad būtent tiek miškų bus iškirsta, sako R. Beinortas.
„Tiesioginės koreliacijos tarp Vyriausybės tvirtinamos penkerių metų kirtimo normos ir tarp to, kiek bus ištraukta medienos, nėra. Tiesioginė koreliacija yra tarp to, kiek nebus išraukta iš miško. Mes tiksliai žinome, kad, jeigu kirtimų norma yra patvirtinta, pavyzdžiui, penki vienetai, tai niekada nebus ištraukta šeši vienetai“, – BNS pirmadienį sakė R. Beinortas.
Jo teigimu, Vyriausybės periodiškai nustatoma penkerių metų kirtimų norma numato kirtimų „lubas“, o pagal jas ministerija tvirtina kirtimų planus, kurie visada yra mažesni už normą.
„Kirtimų norma – ne apie kirtimus, kirtimų norma pirmiausiai apie kirtimų viršutinę ribą, ji tvirtinama ne tam, kiek iškirsti (...) Dar niekada gyvenime nėra buvę taip, kad tie planai būtų lygūs patvirtintai kirtimų normai, niekada nėra tiek iškertama, visada mažiau. (...) Lietuva jau labai daug metų iškerta tik 70 proc. to prieaugio metinio, tai yra labai gražūs skaičiai ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu mes labai gerai atrodo“, – sakė R. Beinortas.
„Jau daug metų miškų prieaugis Lietuvoje yra labai pozityviai didėjantis. Miškų daugėja, brandžių medynų daugėja, nes mūsų miškai pasodinti pokario metais. Priklausomai nuo esamų plotų tvirtinama ta norma“, – pridūrė jis.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ vadovas Virgilijus Dirma BNS sakė, kad kirtimo normos padidinimą vertina teigimai, nes daugėja žaliavos biokurui.
„Mes tai vertiname teigiamai tą padidinimą, visada apie tai kalbėjome. Daugiau žaliavos ir mums, ir Lietuvai energetinė nepriklausomybė yra svarbus aspektas, kad mes galime čia pasigaminti tam tikrą šilumos energijos produktą (...) Jeigu turime daugiau žaliavos, galime džiaugtis. (...) Verta pažymėti, kad biokuro Lietuvoje tikrai užtenka“, – sakė V. Dirma.
Anot „Lietuvos medienos“ vadovo R. Beinorto, kertamų miškų plotai paaiškės du kartus per metus skelbiamuose valstybinių miškų pardavimo aukcionuose.
„Ten gimsta tie skaičiai, jeigu ieškoti koreliacijos tiek, kiek bus ištraukta medienos ir panaudota pramonėje, energetikoje ar išvežta į eksportą“, – sakė R. Beinortas.
Asociacijos vadovo manymu, dėl pastaraisiais metais išaugusios biokuro paklausos aukcionuose šiemet gali būti daugiau konkurencijos dėl ir biokurui, ir kitiems tikslams tinkamos medienos.
„Čia prasidės antklodės tampymas – kur daugiau, nes yra tam tikri medienos asortimentai, kurie yra naudotini ir energetikoje, ir medienos produktų gamyboje, tai pirmoje eilėje plokščių mediena ir popiermedžiai, dėl jų vyks rinkos persidalijimas. Kas daugiau galės pakloti, tas ir paims, o energetikai, kaip žinome, gali bet kokią kainą duoti, nes ne iš savo kišenės jie moka, iš gyventojų kišenės“, – teigė R. Beinortas.
V. Dirmos teigimu, paaštrėjusios konkurencijos nebus dėl recesijos įtakos statybų sektoriui ir medienos pramonei, kuri yra sulėtėjusi.
„Aš manau, kad konkurencija visada buvo daugiau mažiau ir tai kažkiek anksčiau įtakodavo aukštesnes biokuro kainas, o dabar, šiais metais recesija, turbūt ir statyboje, ir medienos pramonėje šiek tiek yra sulėtėjimas, tai nemanau, kad tai bus aktualu“, – sakė V. Dirma.
Aplinkos ministerija pernai rugpjūtį, prieš 2022–2023 metų šildymo sezoną įpareigojo miškų urėdijas biokuro gamybai skirti 20 proc. malkinės medienos ir ją tiesiogiai parduoti aukcionuose šilumos gamintojams.
Šis Vyriausybės ribojimas galioja dvejus metus, juo siekiama didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalies elektros ir šilumos gamybos rinkoje uždraudus ją įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos.
Dėl tos pačios priežasties 2022 metų birželį Vyriausybė taip pat įvedė laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką – pagal ją įsigyjant iki 1 tūkst. kietmetrių medienos galima be jokių apribojimų, kitiems pirkėjams maksimalus jos kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų pirkimo istoriją. Taip norima apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo.
