Verslas be raudono ferario

Ko rei­kia šian­die­nos vers­li­nin­kui Šiau­liuo­se, kad ga­lė­tų pa­sta­ty­ti 20 mi­li­jo­nų li­tų kai­nuo­jan­tį fab­ri­ką? Šiau­lie­tis vers­li­nin­kas Ry­tis Di­jo­kas ži­no: iš­mok­ti ge­rai pa­mo­kas ir ne­pirk­ti rau­do­no fe­ra­rio. O svar­biau­sia – vers­lo sėk­mei rei­kia žmo­nių, juos bran­gin­ti ir leis­ti už­si­dirb­ti.

Fab­ri­ko rei­kia čia ir da­bar

Šiau­lie­čio vers­li­nin­ko Ry­čio Di­jo­ko va­do­vau­ja­ma šve­dų gru­pės „ROL“ įmo­nė „ROL/Statga“ va­sa­rio 29–ąją pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl nau­jo fab­ri­ko sta­ty­bos Šiau­liuo­se.

Fab­ri­ke bus ga­mi­na­mi mo­der­nių er­go­no­miš­kų sta­lų me­ta­li­nės konst­ruk­ci­jos, plė­sis pre­ky­bi­nių sto­vų ga­my­ba, už­sa­ky­mų tu­ri iš ži­no­moms pa­sau­lio rū­bų kom­pa­ni­jų „Naf Naf“, „Marks & Spen­cers“, „H&M“.

20 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­ja. Fab­ri­ko ati­da­ry­mas – ki­tų me­tų pa­va­sa­rį.

„Fab­ri­ko rei­kia da­bar“, – už­tik­rin­tas dė­jo pa­ra­šą vers­li­nin­kas R. Di­jo­kas ant su­tar­ties Sa­vi­val­dy­bė­je dėl fab­ri­ko sta­ty­bos Pra­mo­ni­nia­me Šiau­lių par­ke

Su­tar­tį su Sa­vi­val­dy­be rei­kia už­tvir­tin­ti ant­spau­du, bet jį pa­mir­šo įmo­nė­je.

„Pa­ra­šą ir ant­spau­dą pa­dė­ti Sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo pa­ts leng­viau­sias ir ma­žiau­siai reikš­min­gas tos die­nos dar­bas“, – juo­kia­si pri­si­mi­nęs įtemp­tą die­ną Ry­tis.

Va­sa­rio 29–ąją R. Di­jo­kui ir jo ko­man­dai rei­kė­jo nu­veik­ti dau­gy­bę dar­bų. Pa­si­ruo­ši­mas „ROL“ įmo­nių gru­pės kon­fe­ren­ci­jai. Su­si­ti­ki­mas su gru­pės va­do­vais iš Šve­di­jos dėl gru­pės atei­ties: da­lių pir­ki­mas iš Ki­ni­jos, da­lies ga­my­bos per­kė­li­mas į Ki­ni­ją, da­lies ga­my­bos per­kė­li­mas iš Šve­di­jos į Lie­tu­vą, ga­my­bos val­dy­mas in­te­rak­ty­viais ry­šiais, pro­duk­tų ro­ta­ci­ja. De­ry­bos su ban­ku dėl kre­di­to.

Šiau­lių men­ta­li­te­tas

Ko­dėl Šiau­liuo­se? Ko­dėl Pra­mo­ni­nia­me par­ke? Api­py­lė klau­si­mais fab­ri­ko sta­ty­to­jus, pa­si­ra­ši­nė­jan­čius su­tar­tį Sa­vi­val­dy­bė­je.

Jau­niau­sias vi­sų lai­kų šve­dų bend­ro­vės „ROL“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Nik­las Sahlq­vist, at­vy­kęs į Šiau­lius svar­biu duk­te­ri­nės įmo­nės įvy­kio me­tu, at­sa­kė: „Šiau­liai yra pui­ki vie­ta vers­lui. Įmo­nė per me­tus du kar­tus išau­gi­no apy­var­tą. Jū­sų men­ta­li­te­tas ar­ti­mas šve­diš­kam. Tai pui­ku“.

Šve­das N. Sahlq­vist Šiau­liuo­se pa­žįs­ta tik „ROL/Statga“ va­do­vą Ry­tį Di­jo­ką.

Ver­ty­bė – žmo­nės

„Man ne­si­no­ri vel­tis pir­ma­me pla­ne, nes be ko­man­dos, be žmo­nių ne­daug ką ga­li­ma pa­da­ry­ti. Žmo­gui su sa­vo vers­lo fi­lo­so­fi­ja rei­kia tu­rė­ti pa­ti­ki­mą ko­man­dą ir aš ją tu­riu“, – už­tik­rin­tas vers­li­nin­kas.

„ROL/Statga“ dir­ba 120 žmo­nių, įmo­nė nuo­lat au­ga. Pas­ta­čius fab­ri­ką pla­nuo­ja­ma 40 nau­jų dar­bo vie­tų.

„Man rū­pi, kad vi­si tie žmo­nės ne­sto­ko­tų už­sa­ky­mų, kad pro­ce­sas vyk­tų ne­nut­rūks­ta­mai. Kad įmo­nė aug­tų ir kuo dau­giau žmo­nių tu­rė­tų dar­bo“, – to­kia yra R. Di­jo­ko fi­lo­so­fi­ja.

Ga­my­bos kri­ti­mo me­tu įmo­nė­je dir­bo 60 žmo­nių. 10 pro­cen­tų kri­to ga­my­bos apim­tys, va­di­na­si, dar­bo tu­rė­jo ne­tek­ti dar 6 žmo­nės. At­leis­ti?

„Rei­kia su­gal­vo­ti jiems dar­bo dviems trims mė­ne­siams, kol vėl vis­kas sto­sis į sa­vo vie­tas. Žmo­nė­mis ne­ga­li­ma mė­ty­tis“, – išei­tį ži­no Ry­tis.

Ry­tis pri­si­pa­žįs­ta jau­čia­si ne­pa­to­giai, kai nuo nuo­la­ti­nio bė­gi­mo ne vi­sa­da tu­ri lai­ko nu­si­šyp­so­ti sa­vo dar­buo­to­jams.

„Juk žmo­nės ga­li gal­vo­ti, kad tu „pa­si­kė­lęs“ į pa­de­be­sius, o mes ariam dėl ta­vęs“, – ne­no­rė­tų to­kių san­ty­kių su dar­buo­to­jais Ry­tis.

Lem­tin­gas ap­si­lan­ky­mas

1999 me­tais, ta­da dar tik šiau­lie­tiš­ko­je įmo­nė­je „Stat­ga“, Ry­tis bu­vo vie­nin­te­lis sa­vo įmo­nės dar­buo­to­jas. Iki tol jis dir­bo vie­no­je pri­va­čio­je stik­lo ir me­ta­lo konst­ruk­ci­jų ga­my­bos įmo­nė­je pro­jek­tų va­do­vu.

Iš­si­nuo­mo­jo ne­di­de­lį ofi­są, ieš­ko­jo ga­my­bi­nin­kams pro­jek­tų. Kai už­sa­ky­mai įvyk­dy­ti, Ry­tis juos par­duo­da­vo. Per pir­mą pus­me­tį už­dirb­tas lė­šas in­ves­ta­vo į ga­my­bos įran­gą.

Į Šiau­lius ieš­ko­ti pi­ges­nės dar­bo rin­kos at­va­žia­vo šve­dų kom­pa­ni­jų „ROL“ ir „IKEA“ at­sto­vai. Ap­si­lan­kė R. Di­jo­ko įmo­nė­je „Stat­ga“.

„Šve­dai pa­ma­tė, kad mes su­vo­kia­me, kas yra klien­tui skir­ta ko­ky­bė, kad ga­min­to­jas su­pran­ta, ko no­ri klien­tas, nors ta­da bu­vo­me mik­ros­ko­pi­nė įmo­nė­lė“, – pri­si­me­na R. Di­jo­kas.

Šve­dai Ry­tį pa­si­kvie­tė pas sa­ve pa­si­žiū­rė­ti jų ga­myk­los.

„Pa­ma­tęs jų fab­ri­ką, kur me­cha­niz­mai dir­ba vie­ni pa­tys, su­vo­kiau, kad mes su jais ne­ga­li­me pa­kon­ku­ruo­ti, jei­gu dirb­si­me taip, kaip dir­bo­me. Mums rei­kia keis­ti vei­ki­mo prin­ci­pus!“, – pri­si­mi­nė Ry­tis.

Po ke­le­rių me­tų „Stat­ga“ ta­po „ROL“ gru­pės įmo­ne.

Grei­tis

Kas iš­lo­šė ar pra­lo­šė iš to, kad šiau­lie­tiš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nė „Stat­ga“ ta­po šve­diš­ko ka­pi­ta­lo įmo­ne „ROL/Statga“?

„Kai esi išo­ri­nis tie­kė­jas, ga­li at­va­žiuo­ti į fab­ri­ką ir gau­ti vi­sus at­sa­ky­mus. Bet tu­ri ži­no­ti, ko pa­klaus­ti. Kai esi įmo­nės na­rys – ta­ve kreips tei­sin­ga link­me, mo­kys, į ta­ve in­ves­tuos. Kai in­ves­tuo­ji sa­vo užau­gin­tas lė­šas į įmo­nės plėt­rą, gau­ni vie­no­kį plėt­ros grei­tį. Kai gran­das ga­li duo­ti sa­vo in­ves­ti­ci­jų, gau­ni vi­sai ki­tą plėt­ros grei­tį.

Ne pi­ni­gai čia svar­biau­sia. Įmo­nė pe­rė­jo į ki­tą vers­lo, ži­nių lyg­me­nį“, – paaiš­ki­no Ry­tis.

Vers­li­nin­kas skai­čiuo­ja, kad no­rint pa­siek­ti to, ko pa­sie­kė su­si­jun­gę su šve­dų kom­pa­ni­ja, įmo­nei rei­kė­tų maž­daug 500 dar­buo­to­jų ir 15 bu­hal­te­rių.

„Kon­ku­ren­tai šian­dien yra ne­be už tvo­ros. Kai nu­va­žia­vau į Ki­ni­ją, pa­ma­čiau, kad mes kon­ku­ruo­ja­me ne su kai­my­nais. Su kai­my­nais mes ga­li­me ap­si­jung­ti. Mes kon­ku­ruo­ja­me su ki­ta pa­sau­lio da­li­mi.

Lie­tu­vos vers­le dar rei­kia įti­ki­nė­ti, kad aš ta­vęs neap­gau­siu. Atei­na vi­sai ki­ta fi­lo­so­fi­ja, kad mes tu­ri­me bend­ra­dar­biau­ti ir iš to vi­siems bus dau­giau nau­dos. Šiau­liuo­se jau yra įmo­nių su ku­rio­mis ga­li­ma taip kal­bė­tis ir bū­ti par­tne­riais“, – sa­ko Ry­tis.

Prik­lau­so­my­bė nuo sėk­mės

Vers­li­nin­kas ži­no, kad įmo­nės sėk­mė sly­pi įmo­nės val­dy­mo mo­de­ly­je.

„Rei­kia, kad žmo­gus su­pras­tų, kad įmo­nės sėk­mė, veik­los efek­ty­vu­mas nau­din­gas ir jam. Pir­miau­sia, – per at­ly­gi­ni­mą. Pats dar­buo­to­jas ska­ti­na at­ly­gi­ni­mo au­gi­mą“, – dės­tė Ry­tis.

Šve­dai mo­kė šiau­lie­čius, kad sa­vo sri­ty­je rei­kia siek­ti bū­ti pa­čiu ge­riau­siu. Šiau­lie­čiai iš šve­dų iš­mo­ko: ad­mi­nist­ra­ci­jos skai­čius ly­gi­nant su dir­ban­čių­jų tu­ri bū­ti mak­si­mum 15 – 20 pro­cen­tų. R. Di­jo­ko va­do­vau­ja­mo­je įmo­nė­je pa­siek­tas dar ge­res­nis ad­mi­nist­ra­ci­jos ir dar­buo­to­jų san­ty­kis 1: 10.

„La­bai in­ten­sy­vus dar­bas ten­ka ad­mi­nist­ra­ci­jai, o ce­chų dar­buo­to­jai įsi­jun­gia į ga­my­bos pro­ce­sų spren­di­mus, rei­kia, kad pa­tys im­tų­si spren­di­mų ini­cia­ty­vos. Žmo­nės sun­kiai kei­čia­si, bet kei­čia­si“, – sa­ko Ry­tis.

Vi­du­ti­nis dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mas įmo­nė­je – 2700 li­tų.

„Ne tik žmo­gus tu­ri bū­ti lo­ja­lus kom­pa­ni­jai, bet ir kom­pa­ni­ja tu­ri bū­ti lo­ja­li žmo­gui. At­ly­gi­ni­mas – vie­na iš lo­ja­lu­mo funk­ci­jų“, – įsi­ti­ki­nęs vers­li­nin­kas.

Rau­do­nas fe­ra­ris

Rau­do­nas fe­ra­ris da­liai Lie­tu­vos vers­li­nin­kų yra sėk­min­go vers­lo at­ri­bu­tas. O Ry­čiui Di­jo­kui?

„Fi­nan­siš­kai daug ką ga­liu sau leis­ti, bet ne­tu­riu, ka­da iš­leis­ti pi­ni­gų. Man la­biau­siai trūks­ta lai­ko pa­bū­ti šei­mo­je, su duk­ro­mis, pa­skai­ty­ti joms kny­gas“.

Rita Žadeikytė