Vis daugiau įmonių dėmesį ir lėšų skiria ekologijai. Lietuvoje prasidėjus įvairioms ekologinėms akcijoms žmonės skatinami neteršti gamtos, rūpintis savo ir kitų sveikata bei taupyti žemiškuosius išteklius.
Įmonės, saugodamos gamtą sutaupo pinigų, atsisakydamos popierinių sąskaitų, žmonės – atiduodami savo seną buitinę techniką perdirbti.
Susidomėjimą ekologija lemia ir mada
Kiekvieną dieną galime išgirsti įžymių žmonių pasisakymų, kodėl reikia saugoti gamtą.
Rasa Juodkienė, „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene, teigė, kad susidomėjimą ekologija šiuo metu lemia ir mada.
„Vis daugiau įžymių žmonių pasisako „už“ gamtos apsaugą, ekologiškus gaminius, kalba apie klimato atšilimą. Jie ragina pradėti vartoti ekologiškas priemones, taupyti gamtos išteklius. Taip pat labai didelį poveikį daro žiniasklaida, kuri nuolat primena kaip svarbu yra rūpintis gamta, – Verslosavaite.lt teigė R. Juodkienė. – Taigi kuo daugiau visuomenėje apie tai kalbama, kuo daugiau žmonių įsijungia į ekologiškas akcijas, tuo geriau mums patiems ir gamtai.”
Pasak R. Juodkienės, žmonės šiuo metu renkasi ne tik ekologiškus maisto produktus, bet vis daugiau jų perka ekologišką buitinę techniką, ekologiškus namų reikmenis, atsisako popierinių sąskaitų ir panašiai.
Beveik pusė gaminių – lietuviški
Parduotuvių, prekiaujančių ekologiškais gaminiais atstovai teigė, kad daugelis lietuvių laukia vasaros, nes šiuo metų laiku galima nusipirkti nemažai ekologiškų lietuviškų maisto produktų ir jų kaina būna šiek tiek mažesnė nei kitais metų laikais.
„Lietuvos derliaus sezonas yra labai trumpas ir tik vieną kartą per metus, todėl dauguma ekologiškų prekių yra importuojama iš kitų šalių“, – sakė R. Juodkienė.
UAB „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad beveik pusė ekologiškų produktų yra lietuviški. Iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos yra importuojami tokie ekologiški produktai, kurių negali pasiūlyti Lietuvos gamintojai – arbata, kava, egzotiniai švieži ir konservuoti vaisiai ir daržovės, makaronai, įvairūs padažai, džemai, sultiniai.
Pasak L. Muižienės, ekologiški produktai yra brangesni už įprastus dėl ypatingų reikalavimų, keliamų šių produktų auginimui, gamybai bei apdorojimui. Visi ekologiški produktai turi tai įrodančius sertifikatus.
„Vidutiniškai ekologiški produktai yra 20-30 procentų brangesni už įprastinius“, – Verslosavaite.lt atskleidė L. Muižienė.
R. Juodkienė teigė, kad niekada nebus taip, kad ekologiški produktai būtų pigesni už neekologiškus, nes jų pagaminimo, išauginimo sąnaudos yra didesnės.
Sena technika „atsikratyti“ verta
„Iš Europos Sąjungos narių lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis. Tokią tendenciją atskleidė Europos Komisijos užsakymu 27 ES šalyse vykdytas gyventojų nuomonės tyrimas, – sakė „AG Group“ įmonių grupės komunikacijos vadybininkė Asta Keibienė. – Taigi siekdamas suaktyvinti ekologinį judėjimą, „Beko“ skelbė akciją, kurios metu buvo suteikta nuolaidą ekologiškai buitinei technikai.“
Pasak A. Keibienės, vykusios akcijos metu buvo jaučiamas didelis susidomėjimas ekologiška buitine technika – žmonės domėjosi tiek techninėmis galimybėmis, tiek energijos suvartojimu, tiek žaliavomis bei iš ko tokia technika yra pagaminta.
Pasak UAB „EMP recycling“ generalinio direktoriaus Dariaus Valeikos, jų kompanija remia įvairias ekologiškas akcijas, nes jiems svarbu globalinės gamtosauginės problemos – klimato atšilimas, vandens užterštumas, ozono sluoksnio irimas ir kitos.
„Visi, kurie neina pačiu lengviausiu keliu – nemeta į konteinerius elektrinio virdulio, lygintuvo, mobiliojo telefono, siurblio ir kitų elektronikos atliekų kartu su buitinėmis, o atiduoda jas perdribti, prisideda prie švaresnės gamtos ir sveikesnės aplinkos išsaugojimo“, – Verslosavaite.lt sakė teigė Darius Valeika.
Trejų metų „EMP recycling“ statistika rodo, kad senų buitinių prietaisų, nebenaudojamos elektronikos atiduoda vis daugiau fizinių ir juridinių asmenų.
D. Valeika mano, kad šie kiekiai auga dėl šviečiamųjų visuomenės akcijų ir dėl augančio pačių Lietuvos žmonių sąmoningumo – supratimo, kad išmesdami pavojingų medžiagų turinčias elektronikos atliekas į buitinių atliekų konteinerius, o ne atiduodami jas perdirbti kenkia tiek savo, tiek gamtos sveikatai.
Verslas be popieriaus?
UAB „Avon cosmetics“ viešųjų ryšių atstovė Lietuvoje Audra Butnoriūtė teigė, kad jų įmonė saugo gamtą atsisakydami popierinių sąskaitų.
„Sprendimas pradėti verslą be popieriaus – tai dar vienas žingsnis socialiai atsakingo verslo link, – Verslosavaite.lt sakė A. Butnoriūtė. – Verslas be popieriaus – ne tik aplinkos apsauga, inovacijos technologijose, bet ir mūsų klientų įtraukimas į socialinę atsakomybę.“
Pasak A. Butnoriūtės, atsisakius popierinių sąskaitų per 2007 metus buvo sutaupyta beveik 80 000 litų.
„Visi sutaupyti pinigai bus panaudoti socialiniams tikslams, – teigė A. Butnoriūtė. – Planuojame gražinti miestus, darant juos žalesnius ir gyvesnius.
Aistė Liudvinaitytė
