FAKTAI: Parama Lietuvoje 362,4 mln. litų – tiek paramos buvo gauta Lietuvoje 2011-aisiais, tai 9 proc. daugiau nei 2010 metais 2011-aisias užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 67 mln. litų paramos, Lietuvos juridiniai asmenys – 264,1 mln. litų paramos Didžiausią dalį paramos juridiniai asmenys 2011 metais skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams Didžioji dalis paramos 2011 metais buvo suteikta piniginėmis lėšomis – 75,5 proc., parama materialinėmis vertybėmis pernai sudarė 23,1 proc. Įmonės, turinčios 250 ar daugiau darbuotojų, pernai aukojo didžiausias sumas, mažiausias sumas aukojo įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų Daugiausiai paramos teikė Vilniaus, Kauno apskričių juridiniai asmenys Daugiausiai paramos Lietuvoje teikiama sportui, socialinei globai ir rūpybai, kultūrai, sveikatos apsaugai ir religijai
Vienkartinė parama kenkia labiau nei padeda, perspėja specialistai, ir kartu džiaugiasi, kad vis dažniau aukojimas tampa įmonių veiklos strategija, o ne vienkartinė gerumo išraiška. Gruodis tradiciškai laikomas gerumo mėnesiu. Ne todėl, kad šį mėnesį būna daugiausiai įvairių gerumo akcijų – jų, žinoma, taip pat netrūksta. Bet ir todėl, kad prieš didžiąsias metų šventes verslininkai suskumba aukoti tiems, kam paramos reikia labiausiai. Dažniausiai prieš Kalėdas „Aukok.lt“ įkūrėjas Tadas Langaitis savaitraščiui sakė, kad Lietuvoje itin nedaug įmonių, turinčių įkurtus socialinės atsakomybės skyrius ir aiškią strategiją, kokiose srityse jos padeda tiek aplinkai, tiek valstybei, tiek tam tikroms socialinėms grupėms. „Pavyzdžiui, visi skandinaviški bankai, veikiantys Lietuvoje, turi išplėtotus veiklos principus ir elgesio kodeksus. Tačiau vis tiek tai itin nedidelė grupė įmonių, nors ir pamažu didėjanti“, – sakė jis. – Manau, kad didžiausia dalis yra tų įmonių, kurios atsitiktinai padaro vienokius ar kitokius veiksmus, kažką paremia. Tačiau tai pavieniai atvejai ir dažniausiai atsitinkantys prieš Kalėdas.“ Sukčių – kaip visur Visgi vienkartinė parama, kurios Lietuvoje pagausėja šventiniu laikotarpiu, anot T. Langaičio, padaro daugiau žalos nei naudos. „Ypač, jei kalbame apie skurdo arba socialinės atskirties mažinimo projektus. Kartais geriau, kad tų vienkartinių indėlių nebūtų, nes, pavyzdžiui, kokie nors vaikų globos namai prieš Kalėdas užverčiami reikalingais ir nereikalingais daiktais, o vėliau pamirštami. Ir žmonės po tokių akcijų jaučiasi labiau pamiršti nei iki jų, – pabrėžė „Aukok.lt“ įkūrėjas. – Dėl to sistemingas kažkurios strategijos laikymasis, nuolatinis rėmimas yra itin svarbus.“ Kalbėdamas apie tai, ar įmonės yra linkusios tikrinti, kam suteikia paramą, T. Langaitis sakė, kad, jo nuomone, labdaros ir paramos srityje sukčiavimo ir apgavysčių tikrai nėra daugiau nei kitur Lietuvoje. „Be to, būtent siekiant apsisaugoti nuo apgavysčių, buvo įkurtas „Aukok.lt“, kur atrankos komisija griežtai ir kruopščiai įvertina projektus, tikrina organizatorius, reikalauja visų įgyvendinimo ataskaitų“, – aiškino specialistas. Tiesa, jis neneigė, kad greičiausiai ne vienai įmonei yra pasitaikę, kai gavusios paramos prašymą jos susidūrė su apgavikais. „Visi šie negeri atvejai Lietuvoje garsiai nuskamba, todėl ir gali susidaryti įspūdis, kad sukčiavimų čia daug“, – tvirtino jis. Kelti vertinimo kartelę Visgi pasakodamas apie verslo teikiamą paramą T. Langaitis įžvelgė problemų, kurių verslininkai nenori matyti. Viena jų – efektyvus projekto valdymas, į kurį, deja, investuoti nenorima. „Verslas nori, kad jų remiami projektai būtų efektyviai valdomi ir kad būtų pasiekti, jų nuomone, galimi rezultatai. Bet kartu jie nenori aukoti lėšų žmonių, kurie turi vadovauti tokiems projektams, atlyginimams, – paradoksą atskleidė „Aukok.lt“ įkūrėjas. – Yra bendras įspūdis, kad nevyriausybiniame sektoriuje žmonės turi dirbti nemokamai, ir tokių tikrai yra daug. Verslininkams reikia kelti kartelę ir kalbėti ne apie 10 tūkst., o apie 100 tūkst., 200 tūkst. ir panašiai. Čia kaip versle – be investicijų į vadybininkus nieko gero nebus.“ Be to, T. Langaičio nuomone, verslininkai neretai įsivaizduoja, kad daryti gerus darbus kainuoja mažiau. „Ateina verslininkas, sako, noriu paaukoti 5 000 litų, kokį projektą mes galime turėti? Kai Lietuvoje sakomas žodis „turėti“, tai reiškia, kad aukojantis verslininkas norėtų būti pagrindinis ir svarbiausias. Bet tiesa ta, kad su 5 000 litų nieko negali padaryti, kad matytųsi nacionaliniu mastu“, – pabrėžė „Aukok.lt“ vadovas. Anot jo, verslininkams sunku įvertinti, kiek gali kainuoti tvirtos bendruomenės subūrimas, skurdo sumažinimas, vieno žmogaus ištraukimas iš nusikaltimų liūno, reabilitacija, integracija į visuomenę. „Verslininkams reikia kelti kartelę ir kalbėti ne apie 10 tūkst., o apie 100 tūkst., 200 tūkst. ir panašiai. Į tą pusę turėtų keistis verslininkų mąstymas“, – teigė T. Langaitis. Remia vaikus Viena labiausiai remiamų sričių Lietuvoje – sportas. Lėšas bei kitokiais būdais paramą sportui šalies verslas teikia ištisus metus. Tačiau šventiniu laikotarpiu akivaizdžiai gausėja parama pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Pasak T. Langaičio, itin dažnai imamasi remti neįgaliuosius, vaikų globos namus, ligonines ir t.t. „Nusprendžiame remti tuos, kam pagalbos reikia labiausiai – vaikus“, – aiškino telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių specialistas Andrius Baranauskas. Viena ryškiausių bendrovės pagalbos akcijų – šių metų rudenį suteikta parama Vilniaus Santariškių vaikų chirurgijos klinikai. Už beveik 350 tūkst. litų jam buvo nupirkta moderni medicininė įranga. Tiesa, A. Baranauskas atskleidė, kad bendrovė nėra linkusi įsipareigoti nuolatiniam kažkurios srities rėmimui. „Mūsų veiklos segmentas itin dinamiškas, tad sutikti su ilgalaikiais įsipareigojimais negalime. Pavyzdžiui, pažadėti, kad dabar 10 metų kažką remsime – čia viskas itin greitai keičiasi, prieš 10 metų „Tele2“ net nebuvo, o dabar esame rinkos lyderiai“, – aiškino komunikacijos specialistas. Suteikti paramą kiekvienam projektui, kurio organizatoriai kreipiasi į bendrovę, bendrovė taip pat neskuba. „Atsirenkame pačius svarbiausius, mūsų nuomone, reikalingiausius projektus. Jei reaguotume į kiekvieną prašymą, nieko kito, matyt, neveiktume – jų plaukia šimtais“, – tvirtino A. Baranauskas. Skatina verslumą „Swedbank“ dažniausiai paramą skiria skatinti jaunimo švietimą bei verslumą, todėl organizacijos, suteikiančios galimybę jauniems žmonėms įgyti daugiau patirties ir žmonių, čia laukiamos mieliausiai. „Banko indėlis socialinėms iniciatyvoms sunkiai įkainojamas, nes neužtenka vertinti vien finansinę paramą – daugelis mūsų darbuotojų skiria tiek savo laisvalaikį, tiek darbo laiką dalindamiesi savo žiniomis ir gebėjimais“, – teigė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Didžioji dalis banko paramos skiriama ilgalaikiams projektams. Tarp gerų „Swedbank“ darbų – projektas „Kam to reikia?!“, pernai organizuotas kartu su „Omnitel“, ir skirtas mokinių suartinimui su įvairių sričių verslo praktikais. „Susitikimai su savo srities profesionalais moksleiviams padeda atrasti savo kelią siekiant norimo išsilavinimo ir karjeros“, – sakė S. Abraškevičius. Daugiau nei dešimtmetį „Swedbank“ kartu su „Lietuvos Junior Achievement“ skatina mokinius kurti bendroves dar mokyklose ir taip mokytis verslo pradmenų. „Pastaraisiais metais moksleiviai įkuria du kartus daugiau mokomųjų mokinių bendrovių nei bendradarbiavimo pradžioje, o iki 2013-ųjų į bendrovių kūrimą planuojame įtraukti beveik 5 000 mokinių, išplėsti projektą į 90 mokyklų“, – pasakojo atstovas spaudai. Projektai ilgam Bendrovė „Maxima LT“ šiemet labdarai skyrė jau daugiau nei 2 milijonus litų. Paklausta, kokios prioritetinės paramos teikimo kryptys, bendrovės atstovė spaudai Olga Malaškevičienė teigė, kad daugiausiai dėmesio įmonė skiria vaikų švietimui ir vietos bendruomenėms. Didžioji dalis bendrovės remiamų projektų – ilgalaikiai ir vykdomi ne vienerius metus. „Trečius metus vykdome programą „Maximalistas“ – už praėjusius metus beveik 2 000 moksleivių buvo išmokėta 735 tūkst. litų stipendijų. Dešimtmetį renkame penkis talentingiausius moksleivius, kuriems skiriamos stipendijos talento ugdymui. Nuolat dirbame su organizacija „Maisto bankas“, esame nuolatiniai „Išsipildymo akcijos“, „Dainų dainelės“ bei kitų projektų ir renginių rėmėjai“, – vardijo gerus darbus O. Malaškevičienė ir pridūrė, kad gerumu bendrovė dalijasi ne vien per šventes.
Vienkartinė parama kenkia labiau nei padeda, perspėja specialistai, ir kartu džiaugiasi, kad vis dažniau aukojimas tampa įmonių veiklos strategija, o ne vienkartinė gerumo išraiška. Gruodis tradiciškai laikomas gerumo mėnesiu. Ne todėl, kad šį mėnesį būna daugiausiai įvairių gerumo akcijų – jų, žinoma, taip pat netrūksta. Bet ir todėl, kad prieš didžiąsias metų šventes verslininkai suskumba aukoti tiems, kam paramos reikia labiausiai. Dažniausiai prieš Kalėdas „Aukok.lt“ įkūrėjas Tadas Langaitis savaitraščiui sakė, kad Lietuvoje itin nedaug įmonių, turinčių įkurtus socialinės atsakomybės skyrius ir aiškią strategiją, kokiose srityse jos padeda tiek aplinkai, tiek valstybei, tiek tam tikroms socialinėms grupėms. „Pavyzdžiui, visi skandinaviški bankai, veikiantys Lietuvoje, turi išplėtotus veiklos principus ir elgesio kodeksus. Tačiau vis tiek tai itin nedidelė grupė įmonių, nors ir pamažu didėjanti“, – sakė jis. – Manau, kad didžiausia dalis yra tų įmonių, kurios atsitiktinai padaro vienokius ar kitokius veiksmus, kažką paremia. Tačiau tai pavieniai atvejai ir dažniausiai atsitinkantys prieš Kalėdas.“ Sukčių – kaip visur Visgi vienkartinė parama, kurios Lietuvoje pagausėja šventiniu laikotarpiu, anot T. Langaičio, padaro daugiau žalos nei naudos. „Ypač, jei kalbame apie skurdo arba socialinės atskirties mažinimo projektus. Kartais geriau, kad tų vienkartinių indėlių nebūtų, nes, pavyzdžiui, kokie nors vaikų globos namai prieš Kalėdas užverčiami reikalingais ir nereikalingais daiktais, o vėliau pamirštami. Ir žmonės po tokių akcijų jaučiasi labiau pamiršti nei iki jų, – pabrėžė „Aukok.lt“ įkūrėjas. – Dėl to sistemingas kažkurios strategijos laikymasis, nuolatinis rėmimas yra itin svarbus.“ Kalbėdamas apie tai, ar įmonės yra linkusios tikrinti, kam suteikia paramą, T. Langaitis sakė, kad, jo nuomone, labdaros ir paramos srityje sukčiavimo ir apgavysčių tikrai nėra daugiau nei kitur Lietuvoje. „Be to, būtent siekiant apsisaugoti nuo apgavysčių, buvo įkurtas „Aukok.lt“, kur atrankos komisija griežtai ir kruopščiai įvertina projektus, tikrina organizatorius, reikalauja visų įgyvendinimo ataskaitų“, – aiškino specialistas. Tiesa, jis neneigė, kad greičiausiai ne vienai įmonei yra pasitaikę, kai gavusios paramos prašymą jos susidūrė su apgavikais. „Visi šie negeri atvejai Lietuvoje garsiai nuskamba, todėl ir gali susidaryti įspūdis, kad sukčiavimų čia daug“, – tvirtino jis. Kelti vertinimo kartelę Visgi pasakodamas apie verslo teikiamą paramą T. Langaitis įžvelgė problemų, kurių verslininkai nenori matyti. Viena jų – efektyvus projekto valdymas, į kurį, deja, investuoti nenorima. „Verslas nori, kad jų remiami projektai būtų efektyviai valdomi ir kad būtų pasiekti, jų nuomone, galimi rezultatai. Bet kartu jie nenori aukoti lėšų žmonių, kurie turi vadovauti tokiems projektams, atlyginimams, – paradoksą atskleidė „Aukok.lt“ įkūrėjas. – Yra bendras įspūdis, kad nevyriausybiniame sektoriuje žmonės turi dirbti nemokamai, ir tokių tikrai yra daug. Verslininkams reikia kelti kartelę ir kalbėti ne apie 10 tūkst., o apie 100 tūkst., 200 tūkst. ir panašiai. Čia kaip versle – be investicijų į vadybininkus nieko gero nebus.“ Be to, T. Langaičio nuomone, verslininkai neretai įsivaizduoja, kad daryti gerus darbus kainuoja mažiau. „Ateina verslininkas, sako, noriu paaukoti 5 000 litų, kokį projektą mes galime turėti? Kai Lietuvoje sakomas žodis „turėti“, tai reiškia, kad aukojantis verslininkas norėtų būti pagrindinis ir svarbiausias. Bet tiesa ta, kad su 5 000 litų nieko negali padaryti, kad matytųsi nacionaliniu mastu“, – pabrėžė „Aukok.lt“ vadovas. Anot jo, verslininkams sunku įvertinti, kiek gali kainuoti tvirtos bendruomenės subūrimas, skurdo sumažinimas, vieno žmogaus ištraukimas iš nusikaltimų liūno, reabilitacija, integracija į visuomenę. „Verslininkams reikia kelti kartelę ir kalbėti ne apie 10 tūkst., o apie 100 tūkst., 200 tūkst. ir panašiai. Į tą pusę turėtų keistis verslininkų mąstymas“, – teigė T. Langaitis. Remia vaikus Viena labiausiai remiamų sričių Lietuvoje – sportas. Lėšas bei kitokiais būdais paramą sportui šalies verslas teikia ištisus metus. Tačiau šventiniu laikotarpiu akivaizdžiai gausėja parama pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Pasak T. Langaičio, itin dažnai imamasi remti neįgaliuosius, vaikų globos namus, ligonines ir t.t. „Nusprendžiame remti tuos, kam pagalbos reikia labiausiai – vaikus“, – aiškino telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių specialistas Andrius Baranauskas. Viena ryškiausių bendrovės pagalbos akcijų – šių metų rudenį suteikta parama Vilniaus Santariškių vaikų chirurgijos klinikai. Už beveik 350 tūkst. litų jam buvo nupirkta moderni medicininė įranga. Tiesa, A. Baranauskas atskleidė, kad bendrovė nėra linkusi įsipareigoti nuolatiniam kažkurios srities rėmimui. „Mūsų veiklos segmentas itin dinamiškas, tad sutikti su ilgalaikiais įsipareigojimais negalime. Pavyzdžiui, pažadėti, kad dabar 10 metų kažką remsime – čia viskas itin greitai keičiasi, prieš 10 metų „Tele2“ net nebuvo, o dabar esame rinkos lyderiai“, – aiškino komunikacijos specialistas. Suteikti paramą kiekvienam projektui, kurio organizatoriai kreipiasi į bendrovę, bendrovė taip pat neskuba. „Atsirenkame pačius svarbiausius, mūsų nuomone, reikalingiausius projektus. Jei reaguotume į kiekvieną prašymą, nieko kito, matyt, neveiktume – jų plaukia šimtais“, – tvirtino A. Baranauskas. Skatina verslumą „Swedbank“ dažniausiai paramą skiria skatinti jaunimo švietimą bei verslumą, todėl organizacijos, suteikiančios galimybę jauniems žmonėms įgyti daugiau patirties ir žmonių, čia laukiamos mieliausiai. „Banko indėlis socialinėms iniciatyvoms sunkiai įkainojamas, nes neužtenka vertinti vien finansinę paramą – daugelis mūsų darbuotojų skiria tiek savo laisvalaikį, tiek darbo laiką dalindamiesi savo žiniomis ir gebėjimais“, – teigė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Didžioji dalis banko paramos skiriama ilgalaikiams projektams. Tarp gerų „Swedbank“ darbų – projektas „Kam to reikia?!“, pernai organizuotas kartu su „Omnitel“, ir skirtas mokinių suartinimui su įvairių sričių verslo praktikais. „Susitikimai su savo srities profesionalais moksleiviams padeda atrasti savo kelią siekiant norimo išsilavinimo ir karjeros“, – sakė S. Abraškevičius. Daugiau nei dešimtmetį „Swedbank“ kartu su „Lietuvos Junior Achievement“ skatina mokinius kurti bendroves dar mokyklose ir taip mokytis verslo pradmenų. „Pastaraisiais metais moksleiviai įkuria du kartus daugiau mokomųjų mokinių bendrovių nei bendradarbiavimo pradžioje, o iki 2013-ųjų į bendrovių kūrimą planuojame įtraukti beveik 5 000 mokinių, išplėsti projektą į 90 mokyklų“, – pasakojo atstovas spaudai. Projektai ilgam Bendrovė „Maxima LT“ šiemet labdarai skyrė jau daugiau nei 2 milijonus litų. Paklausta, kokios prioritetinės paramos teikimo kryptys, bendrovės atstovė spaudai Olga Malaškevičienė teigė, kad daugiausiai dėmesio įmonė skiria vaikų švietimui ir vietos bendruomenėms. Didžioji dalis bendrovės remiamų projektų – ilgalaikiai ir vykdomi ne vienerius metus. „Trečius metus vykdome programą „Maximalistas“ – už praėjusius metus beveik 2 000 moksleivių buvo išmokėta 735 tūkst. litų stipendijų. Dešimtmetį renkame penkis talentingiausius moksleivius, kuriems skiriamos stipendijos talento ugdymui. Nuolat dirbame su organizacija „Maisto bankas“, esame nuolatiniai „Išsipildymo akcijos“, „Dainų dainelės“ bei kitų projektų ir renginių rėmėjai“, – vardijo gerus darbus O. Malaškevičienė ir pridūrė, kad gerumu bendrovė dalijasi ne vien per šventes.
