Iki EURO-2008 finišo likus vos trims mačams, Balsas.lt nusprendė surikiuoti visas čempionato rinktines pagal jų žaidimą ir rezultatus. Taigi kurios komandos pasirodė puikiai ir yra vertos tik liaupsių, o kurios prisidarė gėdos ir nusipelno būti nušvilptos bei apmėtytos pomidorais?
Skelbiame didžiausius turnyro atradimus ir nevykėlius. Pradedame nuo geriausiųjų:
1. Ispanija. Pirėnų pusiasalio atstovai pagaliau prasimušė į Europos futbolo čempionato pusfinalį. To jiems nebuvo pavykę padaryti jau labai seniai. Taip, ispanai Italiją palaužė tik per vienuolikos metrų baudinių seriją, bet tikriausiai niekas nesiginčys, kad jie tose rungtynėse turėjo iniciatyvą ir buvo vertesni pergalės. Grupės turnyre nenugalimoji armada taip pat sutvarkė visus varžovus ir padavė rimtą paraišką dėl Senojo žemyno čempiono vardo.
uefa.com nuotr.
2. Rusija. Po pirmojo pirmenybių susitikimo su Ispanija Guuso Hiddinko auklėtiniai buvo iš anksto nurašyti, o trenerio iš Olandijos išvedžiojimai, kad neva rusai žaidė gerai, bet jiems paprasčiausiai nepasisekė, kėlė ironiškas šypsenas. Vis tik Rusijos rinktinė pakilo tarsi feniksas iš pelenų ir, nušlavusi graikus bei švedus, įšoko į ketvirtfinalio traukinį. Pelenės kelionė nesibaigė ir jame – netikėtai parklupdę oranžinius berniukus iš tulpių šalies rusai ne tik galutinai užčiaupė net pačius aršiausius savo kritikus, bet ir įvarė baimės visoms čempionatą dar tęsiančioms rinktinėms.
3. Vokietija. Joachimo Loewo vyrų pagrindinis ginklas ir šiame čempionate vėl yra geležinė disciplina. Nors grupės varžybose vokiečiai tikrai nežibėjo ir neatrodė įtikinimai, atėjus lemiamų kovų metui jie tarsi perjungė pavaras ir sumalė Europos brazilais tituluojamus portugalus. Jei Vokietijos futbolininkų žaidimo kreivė ir toliau kils tokiu tempu, jų varžovams kvepia dideliais nemalonumais.
4. Turkija. Vos vos įveikę grupės turnyro barjerą, kai per 15 paskutinių mačo minučių sukalė tris vinis į čekų karstą, Turkijos žaidėjai, atrodo, patys pradėjo tikėti savo jėgomis. Nors paskaičiuota, kad per visas šias pirmenybes turkai prieš savo varžovus pirmavo niekingai mažai – vos 9 minutes, šis iškalbingas faktas jiems nesutrukdė sudoroti ir kroatų. Prieš pusfinalį su Vokietija ant Fatiho Terimo auklėtinių kaklo vėl anksčiau laiko yra neriama kilpa, bet ar ne per anksti? Juk net ir smarkiai nukraujavusi turkų kariauna yra mirtinai pavojinga.
uefa.com nuotr.
5. Kroatija. Roko grupės gitaristo Slaveno Biličiaus muštruojami kroatai grupės varžybose neturėjo jokių problemų ir mušė visus iš eilės – austrus, vokiečius, lenkus. Deja, viso Europos futbolo koncerto tokiu tempu kroatų orkestras neišgrojo ir ketvirtfinalyje išleido pergalę tiesiog iš rankų bei įteikė kelialapį į kitą etapą turkams. Vis dėlto jauna ir ambicinga Balkanų komanda nusipelnė pagarbos ir įrodė, kad pergalė prieš Angliją „Wembley“ stadione buvo ne atsitiktinumas, o dėsningumas.
6. Olandija. Skrajojantiems oranžiniams berniukams pirmenybių pradžia klojosi kaip iš pypkės – sutraiškyti italai, prancūzai, nepasigailėta net ir rumunų, bet jau ketvirtfinalyje olandų sparnus apkarpė didžiausiu tautos išdaviku tapusio Guuso Hiddinko auklėtiniai. Rusai apžaidė savo varžovus kone pagal visus aspektus ir ne tik nuleido juos iš padebesių ant žemės, bet ir privertė krautis lagaminus namolio.
7. Italija. „Squadra azzurra“ įsibėgėjo labai sunkiai, bet vis dėlto įsibėgėjo. Grupės turnyre ir žaidimas nesiklijavo, ir teisėjai švilpė velniai žino ką, ir sėkmė buvo atsukusi nugarą, bet sukandę dantis makaronų ir picų šalies atstovai šiaip ne taip prasibrovė į ketvirtfinalį. Deja, tai ir buvo viskas, ką italai pasiekė. Roberto Donadoni grąžino komandą prie „catenaccio“ ištakų, o tai ne tik neatnešė pergalių, bet ir ją palaidojo.
eurosport.com nuotr.
8. Portugalija. Individualių žvaigždžių ansamblis nesusigrojo. Taip, pirmuose mačuose jis iškovojo iš pirmo žvilgsnio dvi nesunkias pergales, bet jėgų, o gal ir noro tęsti kovas Europos brazilams ryškiai pritrūko. Negalime atmesti ir to fakto, kad kone pusė rinktinės žaidėjų buvo užsiėmę visai kitais reikalais ir nacionalinei komandai skyrė nepakankamai dėmesio. Luizas Felipe Scolaris trynė rankas iš džiaugsmo dėl pasirašyto kontrakto su „Chelsea“ klubu, o Cristianas Ronaldo visam pasauliui skalambijo varpais, kaip jis norėtų persikelti į Madrido „Real“ ekipą. Natūralu, kad portugalams, mintyse skraidantiems visai kitose planetose, Vokietijos barjeras pasirodė gerokai per aukštas.
9. Čekija. Savo kampaniją irgi pradėję blankiai Karelo Brucknerio auklėtiniai po truputį rado savo žaidimą ir jau atrodė, kad gali nužengti labai toli, bet per 15 minučių lengva ranka ne tik iššvaistę dviejų įvarčių persvarą prieš turkus, bet ir sugebėję pralaimėti, čekai neišėjo net iš grupės. Savo alumi garsios šalies žaidėjai realizuodavo beveik visas susikurtas progas, bėda tik ta, kad tų progų būdavo labai jau mažai. Nesužibėjo, švelniai sakant, ir komandos vartų sargas Petras Čechas, kamuolį dažniausiai gaudydavęs it ką tik iš žarijų ištrauktą karštutėlę bulvę.
uefa.com nuotr.
10. Rumunija. Grafo Drakulos giminaičiai per daug nenusiminė patekę į mirtininkų grupę ir nedaug trūko, kad būtų joje ir išgyvenę. Vis tik itin atsargų futbolą demonstravę rumunai turnyrą paliko taip ir neiškovoję nė vienos pergalės, bet užtat aplenkę pasaulio vicečempionus prancūzus. Rumunijos pasiekimai galėjo būti ir dar įspūdingesni, jei Adrianas Mutu, stojęs į dvikovą su Gianluigi Buffonu, būtų susitvarkęs su nervine įtampa ir taikliu kojos spyriu ne tik išplėšęs savo rinktinei tris taškus, bet ir užkasęs giliai po žemėmis italų kariauną.
11. Švedija. Skandinavų vikingai buvo pati vyriausia čempionato rinktinė ir, nors pirmose akistatose su graikais ir ispanais to lyg ir nesimatė, tai dvikovoje su rusais švedams akivaizdžiai pritrūko parako. Dažniausiai tik blausiais žvilgsniai palydėję po aikštę tarsi užsuktus laksčiusius Rusijos futbolininkus, švedai, matyt, jau galvojo apie vasaros atostogas, o kai kurie – gal jau net ir apie pensiją. Tad nenuostabu, kad prakaito ant žaliosios vejos per daug nelieję švedai buvo be gailesčio išspirti už pirmenybių borto.
uefa.com nuotr.
12. Šveicarija. Vieni iš futbolo šventės šeimininkų stengėsi kaip tik galėjo. Deja, patirties ir meistriškumo stoka pasirodė esanti svarbesnė nei noras kovoti ir namų sienos. Apmaudžiai ir prieš visą žaidimo logiką suklupę rungtynėse su Čekija, o paskui nusileidę ir turkams, šveicarai smarkiai trinktelėjo durimis priversdami kapituliuoti Portugaliją. Netekę savo lyderio Alexanderio Frei‘aus jau po 40 atidarymo mačo minučių šeimininkai bandė žaisti širdimi ir tenka pripažinti, kad jiems tai daugiau ar mažiau pavyko – nors, aišku, iki pilnos laimės šiek tiek pritrūko.
13. Austrija. Josepho Hickersbergerio vyrai buvo iš anksto nurašyti ir sumaišyti su žemėmis. Net patys Austrijos gyventojai dar neprasidėjus turnyrui buvo palaidoję savo rinktinę ir teikė peticiją prašydami savo žaidėjų atsisakyti dalyvauti pirmenybėse ir taip išvengti būsimos gėdos. Tenka pripažinti, kad austrai vis tik nebuvo patrankų mėsa ir iki pat paskutinės dvikovos su vokiečiais dar turėjo šansų įveikti grupės varžybas. Deja, iš žaidimo taip ir neįmušę nė vieno įvarčio šeimininkai Europos per daug nustebinti nesugebėjo.
14. Graikija. Europos čempionai buvo nukarūnuoti labai greitai – jau po pirmų dvejų rungtynių. Tiesa, niekas iš Otto Rehhagelio vyrų kažko panašaus į 2004 metų triumfą jau ir nebesitikėjo, tad jų patirtu fiasko per daug ir nesistebėjo. Vis dėlto graikai vieninteliai iš visų šio čempionato dalyvių taip ir neiškovojo nė vieno taško ir namo parskrido tuščiomis kišenėmis. Gėdą gal kiek nuplovė tik tai, kad Angelos Charisteas vis tik pasiuntė kamuolį į tinklą paskutiniame mače su ispanais, tad bent akimirką graikų veidus buvo nutvieskusi šypsena.
uefa.com nuotr.
15. Lenkija. Vienas didžiausių turnyro nusivylimų. Atrankos į čempionatą grupėje be konkurencijos užėmę pirmąją vietą lenkai nė iš tolo nepriminė komandos, galinčios ką nors nuveikti šešiolikos Europos futbolo grandų fiestoje. Atrodė, kad lenkai papuolė ne į tą operą ir pasiekę vieninteles lygiąsias su austrais kaltę bandė suversti ne sau, o teisėjui iš Anglijos Howardui Webbui.
16. Prancūzija. Tikrai nebuvo komandos, žaidusios prasčiau už „Les Bleus“. Iškovoję nykias nulines lygiąsias su rumunais, nušluoti nuo žemės olandų ir be argumentų įveikti italų prancūzai už tokį apgailėtiną pasirodymą galėjo sulaukti nebent užuojautos. Kyla tik pagrįstas klausimas, kaip Lietuvos rinktinė atrankos cikle sugebėjo jiems pralaimėti abu kartus?
