Verčiau to nedaryti: didžiausios dviratininkų klaidos kelyje

Viena iš pagrindinių didžiausios Baltijos šalyse dviračių šventės „Velomaratono“ vertybių – saugus eismas. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tvirtina, kad dviratininkai vis dar dažnai pažeidžia kelių eismo taisykles, kurių nesilaikydami stato į pavojų net savo gyvybę. Kokios didžiausios dviratininkų klaidos kelyje? Kaip teigia LAKD atstovai, viena iš esminių dviratininkų klaidų – važiavimo eiliškumo nesilaikymas, kai išvažiuojama iš kiemo ar šalutinio kelio ir nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių. Tai – paprasčiausia dėmesio stoka, nes dviratininkai pamiršta, kad reikia dairytis, stebėti aplinką. Neveltui sakoma, kad vairuoti – reiškia numatyti, o šis reikalavimas galioja ir dviratininkams. Kitas galvosūkis velomanams – posūkis į kairę. Sukdami dviratininkai neįsitikina saugumu ir nepraleidžia iš paskos ar iš priekio važiuojančių transporto priemonių. Toks neapdairumas dažniausiai baigiasi susidūrimu. Abiem atvejais svarbu, kad dviratininkai neatsižvelgia į savo ir automobilio greičių skirtumus – kol dviratininkas lėtai daro manevrą, toli buvęs automobilis greitai priartėja ir dviratininkas nespėja atlikti manevro bei pasišalinti nuo automobilio važiavimo kelio. Minėtina dar viena aktuali dviratininkų klaida – jie važiuoja per pėsčiųjų perėjas, neretai kerta gatvę ir kitose vietose nenulipdami nuo dviračio. LAKD primena, kad per pėsčiųjų perėją dviratį reikia persivesti, o ne važiuoti. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais net du dviratininkai žuvo darydami išvardytas klaidas. Kauno rajone 82 metų dviratininkas išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, o kitoje situacijoje Elektrėnuose 80 metų dviratininkas važiavo per pėsčiųjų perėją ir buvo partrenktas automobilio.