Specialistai įspėja – nors į Lietuvą įvežamos mėsos kokybė kruopščiai tikrinama, netinkamas jos laikymas prekybos vietose ar namuose taip pat turi įtakos paukštienos kokybei.
„Lenkija per pastaruosius 5–6 metus didino apsukas ir tapo stambiausia paukštienos, kurios didžiausią dalį sudaro vištiena, gamintoja visoje Europos Sąjungoje, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. – Šis staigus augimas galimai turėjo įtakos ir užfiksuotiems importuojamos vištienos pažeidimams – nebespėjama sukontroliuoti visų grandžių, užtikrinti tinkamų vištienos laikymo ir perdirbimo higienos sąlygų. Vištiena – greitai gendanti mėsa, todėl gabenant iš kitų šalių, pirkėjus ji pasiekia jau ne tokia šviežia.“
V. Tėvelio teigimu, Lietuvoje paukštynai atitinka kokybės standartus: kiekvienas gamybos ir tiekimo grandinės etapas aprašytas ir kontroliuojamas, stebimas higienos reikalavimų atitikimas. Lietuvos paukštynuose užauginama mėsa yra reguliariai tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, mėginiai tiriami akredituotose laboratorijose. Produkcijos kelias iki prekybos vietų trumpas, be to, kai kurios technologijos įgalina pailginti mėsos galiojimo trukmę viena diena.
Anot V. Tėvelio, siekiant, kad vartotojas gautų kokybišką ir sveikatai palankią produkciją, griežtų higienos normų turėtų būti laikomasi kiekviename etape – nuo paukščio auginimo, paskerdimo, mėsos apdorojimo iki transportavimo ir galutinio produkto prekybos vietoje. Spartus paukštininkystės sektoriaus augimas ir ilgesnis kelias nuo gamintojo iki vartotojo lemia, kad iš Lenkijos atvežama paukštiena kur kas dažniau neatitinka keliamų kokybės reikalavimų nei vietinė produkcija.
Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos–valstybinės veterinarijos inspektorės Vilmos Rudokaitės, tiek lietuviškai, tiek iš Europos Sąjungos šalių atvežtai mėsai taikomi vienodi saugos ir kokybės reikalavimai. Anot specialistės, apsinuodijimų maistu protrūkių ES šalyse priežasčių analizė rodo, kad bene dažniausiai susirgimus sukelia įvairių rūšių salmonelių bakterijos. Todėl, siekiant apsaugoti vartotojus, Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių bakterijų, nesaugios produkcijos realizacija yra draudžiama.
Pernai Lietuvoje neleista realizuoti 112 t nesaugios vištienos iš Lenkijos nustatyta, tuo tarpu šiemet vos per penkis mėnesius – 80 t, todėl tikėtina, kad nesaugios vištienos kiekis iš šios šalies viršys 2018 m. statistiką. VMVT duomenimis, šiais metais Kauno ir Šiaulių vaikų lopšeliuose-darželiuose fiksuoti 2 apsinuodijimo maistu protrūkiai, kurie kilo dėl iš nesaugios lenkiškos vištienos ruoštų patiekalų.
„Valstybinė kontrolė visuomet yra paremta rizikos vertinimu. Tai reiškia, kad pastebėjus tam tikras neigiamas tendencijas, rizikingesni produktai iš konkrečios šalies ir konkrečių gamintojų yra kontroliuojami dažniau. Dažniau atrenkami jų mėginiai laboratoriniams tyrimams ir pan.“, – sako Vilma Rudokaitė.
Klausimus dėl lenkiškos paukštienos saugumo ir kokybės kelia ne tik Lietuva, bet ir kitos ES valstybės. Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje RASFF (angl. Rapid Alert System for Food and Feed) dėl nesaugios lenkiškos vištienos per pastaruosius 6 mėnesius jau užregistruota 70 pranešimų, kuriuos pateikė Lietuva, Čekija, Danija, Lenkija, Italija, Kroatija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija.
VMVT specialistė rekomenduoja vartotojams atkreipti dėmesį ir į mėsos kokybę prekybos vietose.
„Šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje, – sako V. Rudokaitė. –Prekybos vietoje renkantis greitai gendantį produktą vartotojui reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis parduodamas iš šaldymo įrenginių, ar jame nurodyta temperatūra neviršija rekomenduotinos. Taip pat reikėtų patikrinti tinkamumo vartoti terminą, įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista, jei įmanoma – įvertinti produkto kvapą, spalvą, konsistenciją.“
Šaltinis: jp.lt
