„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.
Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.
„Fidesz“ pareiškime priduriama, kad P. Szijjarto „derėsis“ dėl šio klausimo Maskvoje.
P. Szijjarto susitiks su Rusijos ministro pirmininko pavaduotojais Aleksandru Novaku ir Denisu Manturovu, taip pat su rusų diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.
Kiek vėliau P. Szijjarto socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atvyko į Rusiją iš anksto neskelbto vizito.
Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.
Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.
Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.
Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.
Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.
Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.
Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.
