Panašu, kad iškilmingo sutarties, pagal kurią Baltarusija per Klaipėdos jūrų uostą gabentų Venesuelos naftą, pasirašymo proga skirtas šampanas taip ir liks neiššautas. Mūsų šalies derybininkai pripažįsta, kad atsidūrė aklavietėje, nes jau priartėta prie ribos, kai pasirašyti sutartį ekonomiškai nebenaudinga.
Optimizmas nuslopo
Dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupė dar iki lapkričio 1 d. turėjo pasirašyti sutartį dėl Venesuelos naftos tranzito per Klaipėdos jūrų uostą.
Spalį jame apsilankęs Baltarusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška užtikrino, kad būtent Klaipėda pasirinkta gabenant naftą iš Pietų Amerikos į Novopolocko gamyklą.
Tada optimistiškai kalbėta, kad per artimiausius dvejus metus per uostamiestį kaimynus pasieks apie 5 mln. tonų juodojo aukso. Apie 2,5 mln. tonų sudarytų maždaug trečdalį visos „Klaipėdos naftos" metinės krovos. Kad galėtų priimti Venesuelos naftą, bendrovė sumontavo papildomą vamzdyno ruožą, specialiai parengė keturis rezervuarus.
Tačiau lapkritis jau baigiasi, o apie sutarties pasirašymą nieko negirdėti. Negana to, pasirodo vis daugiau ženklų, kad ji apskritai vargu ar bus sudaryta.
„Aklavietė. Nors mes savo sąlygas pateikėme dar spalį ir per keletą susitikimų padarėme baltarusiams nemažai nuolaidų", – prisipažino “Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Tad kol kas galima kalbėti tik apie bandomąją partiją – dar rugpjūčio pabaigoje tanklaivis „Minerva Helen" atplukdė apie 80 tūkst. tonų Venesuelos naftos, ir „Klaipėdos nafta" su ja puikiai susitvarkė.
Jokios naudos
R.Masiulio teigimu, šiuo metu abiejų šalių derybos iš esmės pasiekė tokią ribą, kad pasirašyti sutartį tampa ekonomiškai nebenaudinga.
„Mes tikrai daugiau nusileisti negalime", – tvirtino R.Masiulis.
Ir tai ne tik dėl to, kad Baltarusijai naudinga gabenti naftą dideliais tanklaiviais. 80 tūkst. tonų atplukdžiusį laivą reikia iškrauti iš karto, todėl būtina paruošti ir laikyti tuščius apie 100 tūkst. tonų talpos rezervuarus. Dėl to bendrovė negalėtų gana lanksčiai dirbti su kitais klientais.
Lietuviai neabejoja, kad toks susitarimo variantas tiktų tik jei būtų garantuotas stabilus krovinio kiekis ir patraukli kaina. Priešingu atveju tai jiems būtų paprasčiausiai ekonomiškai nenaudinga.
Neduoda garantijų
Apie dvejų metų bendradarbiavimą iš pradžių kalbėjusi Baltarusija vėliau pakeitė savo poziciją. Lietuviai sutiko, kad kaimynai naftos tranzitą užtikrintų tik metų laikotarpiui. Tačiau šie vėliau pareiškė, kad apskritai negali duoti jokių garantijų.
Tai patvirtina ir minėtoje dvišalėje darbo grupėje Lietuvai atstovavęs ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
„Mes negalime Baltarusijai suteikti ypatingų sąlygų. Jos tokios pačios, kaip ir kitiems subjektams. Mums reikia garantijų, kad Venesuelos nafta per Klaipėdą bus kraunama nuolat. Reikia planuoti, kad galėtume kuo geriau išnaudoti „Klaipėdos naftos" pajėgumą", – sakė „Respublikai" D.Matulionis.
Derasi ir su kitais
Sutarties su Baltarusija nepasirašymas netaptų tragedija, nes baltarusiai nėra vieninteliai, su kuriais kalbasi „Klaipėdos nafta". Šiuo metu labai aktyviai deramasi su „Orlen Lietuva" dėl naujų šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų tarifo. Šios bendrovės produkcija sudaro apie pusę „Klaipėdos naftos" krovos.
Derybos su Lenkijos naftos giganto „PKN Orlen" atstovais taip pat labai įtemptos, lydimos skandalų. Iki spalio pabaigos, kaip planuota, susitarti nepavyko.
„Dabar viskas vyksta neblogai, yra šiek tiek pozityvo. Labai norėčiau, kad sutartį pasirašytume dar šiemet. Bet to garantuoti negaliu", – sakė R.Masiulis.
Beveik neabejojama, kad nuo to, kokią dalį sudarys „Orlen Lietuva" eksportas per uostamiestį, priklausys, kiek „Klaipėdos nafta" galės priimti kitų bendrovių produkcijos.
Visai neseniai valstybės valdoma (jai priklauso 70,63 proc. akcijų) „Klaipėdos nafta" pasirašė ilgalaikę sutartį su Austrijoje registruota bendrove „Gazprom Neft Trading GMBH" dėl mazuto krovos.
Mazutas bus tiekiamas nedelsiant. Vienos didžiausių Rusijos naftos bendrovių „Gazprom Neft" antrinė įmonė įsipareigojo, kad minimalūs perkraunamo mazuto kiekiai sudarys nuo 10 iki 15 proc. viso „Klaipėdos naftos" valdomo terminalo pajėgumo. Per metus pastarasis gali perkrauti 7,1 mln. tonų naftos ir jos produktų.
Rugsėjo 14 d. „Klaipėdos nafta" pasirašė ilgalaikę sutartį su bendrove „Somintekno Ltd.", ja užtikrinta vakuuminio gazolio krova iki kitų metų rugpjūčio.
