Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad gyvena prie pat Lenkijos sienos.
„Iki Seinų mums vos 40 kilometrų, todėl su šeima dažniau apsiperkame Lenkijoje nei Lietuvoje. Velykų stalo pirkinius taip pat įsigijome lenkiškose parduotuvėse.
Iš viso išleidome apie 130 eurų. Nusipirkome mėsos, pieno produktų, saldumynų, vaisių, kruopų, cukraus ir aliejaus ir t.t.“ – vardijo moteris.
Anot jos, visų nusipirktų produktų turėtų užtekti ne tik Velykoms.
„Šį maistą valgysime 2–3 savaites. Po to vėl vyksime apsipirkti į Lenkiją“, – pasakojo Laura.
Vilnietė Ilona taip pat apsiperka Lenkijoje. Ten moteris vyksta kas mėnesį. Tačiau prieš važiuojant į Lenkiją ji pataria atlikti namų darbus.
„Niekada aklai neapsipirkinėju nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Pirmiausias reikia susidaryti produktų ir parduotuvių sąrašą. Kainas galima palyginti prekybos tinklų elektroninėse svetainėse, kainų leidiniuose.
Tada ir pavyks sutaupyti, nes perkant bet ką ir bet kur tik išleisit veltui pinigus“, – patarė moteris.
Anot jos, Lenkijoje kartais apsipirkti galima ir du kartus pigiau.
„Maisto kainos ten tikrai mažesnės, taip par dažnai jam taikomos įvairios nuolaidos ir akcijos“, – pastebėjo Ilona.
Maisto prekių krepšelis Lietuvoje vis brangsta
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,9 proc. (1,45 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 23,1 proc. (14,74 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 65,8 euro (brango 0,3 euro), antroje vietoje „Barbora“ – 74,18 euro (brango 0,17 euro), trečioje „Lidl“ – 78,46 euro (brango 0,93 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 79,28 euro (pigo 0,51 euro), penktoje „e-Rimi“ – 81,38 euro (brango 1,9 euro), šeštoje „Iki“ – 82,52 euro (brango 1,31 euro), septintoje „Rimi“ – 83,17 euro (brango 6,06 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 84,32 euro (brango 1,43 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos pigo 0,5 proc. (0,31 euro), o per metus pabrango 23,9 proc. (11,79 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 49, brango 3, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 44 prekės. Labiausiai brango pigiausias batonas, vištų kiaušiniai, jūrų lydekos filė, pomidorų sultys, pigiausia juoda duona, cukrus, mėsos gaminiai, vištiena.
Prieš Velykas lietuviai plūsta į Lenkiją?
Kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas net neabejoja, kad lietuviai prieš Velykas siaubia Lenkiją.
„Neseniai Lenkijos statistikos departamentas pasidalijo praėjusių metų paskutinio ketvirčio statistika. Ten matosi kiek lietuvių važiavo ir ką jie pirko.
Tikėtina, kad šiuo Velykiniu laikotarpiu matysime panašią situaciją“, – sakė kainų ekspertas.
Lenkijos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, užsieniečių eismas per sieną padidėjo 26,4 proc.
2022 metais užsieniečių išlaidos Lenkijoje sudarė 37,4 mlrd. zlotų (apie 8 mlrd eurų), tuo metu lenkų išlaidos užsienyje sudarė 22,8 mlrd. zlotų (apie 5 mlrd. eurų), tai buvo atitinkamai yra 52,6 proc. ir 51,7 proc daugiau nei pernai.
Daugiausiai Lenkijoje išleidžia vokiečiai, jų išlaidos sudaro 48,3 proc., po jos rikiuojasi Ukraina (21,3 proc.), Čekija (13,6 proc.), Slovakija (8,0 proc.), Lietuva (4,9 proc.), Baltarusija (3,7 proc.) ir Rusija (0,2 proc.).
Užsieniečiai 13,2 proc. savo išlaidų Lenkijoje skiria maistui ir nealkoholiniams gėrimams pirkti.
Dažniausiai į Lenkiją vyksta tie užsieniečiai, kurių gyvenamoji vietą nuo Lenkijos yra nutolusi apie 50 km.
Maisto kainos Lietuvoje toliau augs?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad maisto kainos priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Maisto produktų kaina susideda iš keleto dalių – mokesčių, prekybininkų, perdirbėjų ir žaliavos gamintojų. Mažiausiai reiktų kreipti dėmesį į pirmąją, mokestinę dalį, t. y. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tikėtina, kad artimiausius kelerius metus šis tarifas nesikeis.
Jis atkreipė dėmesį, kad maisto kainos priklauso nuo ciklinės dedamosios. Esą ekonomika juda ciklais, esant brangimo laikotarpiui, brangsta viskas, tuo pačiu ir maisto kainos kyla.
„Tuo metu kai ekonomika važiuoja žemyn, pinga ir maistas. Žiūrėdami atgal matome, kad pandemijos metu maistas pigo, vėliau ekonomika atšoko, todėl didėjo ir maisto kainos. Dabar ekonomika vėl lėtėja, todėl kitais metais maistas turėtų atpigti“, – prognozavo T. Povilauskas.
Anot jo, maisto kainas koreguoja ir struktūriniai pokyčiai, t. y. tie, dėl kurių patys sprendžiame ir tariamės, pavyzdžiui, aplinkosauginiai reikalavimai.
„Šie pokyčiai yra labai svarbūs. Juos galime prognozuoti ir numatyti, kaip keisis maisto kainos. Dar kainas lemia ir vienkartiniai veiksniai, tai yra orai ir klimato sąlygos. Jeigu orai prasti, grūdų derlius gali būti prastas ir iš karto matysime kainų šuolį. Šiuos veiksnius prognozuoti sunku. Ilguoju laikotarpiu svarbiausi yra struktūriniai ir ilgalaikiai veiksniai“, – komentavo ekonomistas.
Kainos į buvusį lygį nebesugrįš
Pasak T. Povilausko, kainų svyravimus taip pat lemia produkcijos pasiūla.
„Paklausa daugmaž yra auganti, nebent keičiasi vartojimo įpročiai, pavyzdžiui, mažesnis mėsos vartojimas.
Kiekvieną kilimą seka kritimas. Tik klausimas, kokiu mastu ir ar grįžtame į tą patį lygį. Metinė infliacija mažės visame pasaulyje, jeigu nebus naujų pasiūlos šokų, kito pasaulinio karo“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, į ankstesnį kainų lygį nebesugrįšime.
„Kitais metais po didelio kainų šuolio, matysime kainų mažėjimą, tačiau į tą patį kainų lygį, kurį turėjome prieš kelis metus jau nebesugrįšime.
Maisto kainos priklauso nuo energetikos kainų. Dabar energetika pinga, todėl matysime ir maisto kainų korekcijas“, – sakė. T. Povilauskas.
Jo teigimu, maisto kainos priklauso nuo žaliavų atsargų.
„Kuo žaliavų atsargų lygis mažesnis, tuo kaina didesnė. Turėjome aukštas kainas, nes buvo sumažėjusios žaliavų atsargos. Jeigu norime, kad maisto kainos mažėtų, turi didėti atsargos. Turi būti geras derlius kelis metus, kad derlius būtų didesnis nei vartojimas. Tada atsigautų atsargų lygis. Tai priklauso nuo ūkininkų ir bendros ekonominės situacijos.
Visgi po penkių metų maisto kainos padidės, tačiau kitais metais matysime jų mažėjimo. Po to kainos vėl kils“, – prognozavo T. Povilauskas.
Nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, matome, kad taikoma PVM lengvata, tuo metu Latvijoje ar Estijoje lengvatos nėra“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, pagrindinė maisto produkto sudedamoji dalis yra žaliava, žemės ūkio produkcija.
„Perdirbėjo kaina susideda iš darbo jėgos sąnaudų, energetikos, nuomos, mokesčių ir uždirbamo pelno“, – vardijo T. Povilauskas.
