Jacques‘as Vergesas - labiausiai pasaulyje pagarsėjęs advokatas bloguoju požiūriu. Jis gina žiauriausius masinius žudikus. Dabar advokato klientas - karo nusikaltimais kaltinamas buvęs raudonųjų khmerų vadas Khieu Samphanas.
Ne veltui 83 metų J.Vergesas vadinamas „Velnio advokatu“. Jo paslaugomis naudojosi teroristas Carlosas ir buvęs gestapo šefas Klausas Barbie. Bet teisininkas įsitikinęs, kad kiekvienas turi teisę į nešališką teismo procesą.
„Visuomenė visada greitai prikabina „pabaisos“ etiketę. Tačiau pabaisų nėra, kaip nėra ir absoliutaus blogio. Mano klientai - dvi akis, dvi rankas, lytį ir jausmus turintys žmonės. Todėl jie tokie ypatingi. Šokiruoja tai, kad „pabaisa“ Hitleris labai mylėjo savo šunį ir bučiavo sekretorėms rankas. Įdomiausia sužinoti, kas tuos žmones vertė žiauriai elgtis, kodėl jie darė nusikaltimus. Geras teismo procesas prilygsta Williamo Shakespeare‘o tragedijai“, - dėsto savo požiūrį advokatas. Vienas J.Vergeso principų - neturėti jokių principų. Jis neatstumtų nė vieno: būtų gynęs Hitlerį, žmogumi laikytų Osamą bin Ladeną ir, kaip pats sako, net George‘ą W.Bushą, bet tik su sąlyga, kad šis pripažintų savo kaltę.
Genocido nebuvo
Su K.Samphanu, pagarsėjusiu raudonųjų khmerų žudiku, J.Vergesas susipažino Paryžiuje prieš 55 metus. Abu priklausė vienai komunistų grupuotei, kuriai vadovavo prancūzas, palaikęs ryšius su dauguma kairuoliškai nusiteikusių užsienio studentų. „Salothas Saras, vėliau pasivadinęs Pol Potu, buvo sąmojingas jaunuolis. Jis labai mėgo Arthuro Rimbaud poeziją, - prisimena J.Vergesas. - Protingiausias iš visų khmerų studentų, gavusių karaliaus Sihanouko stipendijas, buvo K.Samphanas. Tiesa, tam tikru būdu prisididėjau prie jo politinių pažiūrų formavimo - S.Saras ir K.Samphanas, kaip ir kiti, ieškojo, ką galėtų laikyti idealu savo kolonizuotoje tėvynėje. Taip K.Samphanas tapo marksistas.“
Pnompenio tribunolas kaltina K.Samphaną genocidu. Tačiau J.Vergesas mano, jog Kambodžoje genocido nebuvo. Jis nesutinka, kad per ketverius metus šalyje buvo išžudyta 1,7 mln. žmonių: „Skaičiai perdėti. Mirčių buvo daug, kai kurios neatleistinos - tai pripažįsta ir mano klientas. Pasitaikė ir kankinimų, bet apie tikslingą genocidą kalbėti neteisinga. Dauguma žmonių mirė nuo bado ir ligų. Tai buvo JAV blokados pasekmė. Negalima Kambodžos istorijos pradėti nuo 1975 metų, kai valdžia atiteko raudoniesiems khmerams. Šis įvykis turėjo kruviną priešistorę: septintąjį dešimtmetį prezidento Richardo Nixono ir saugumo patarėjo Henry Kissingerio vadovaujami amerikiečiai bombardavo civilius Kambodžos gyventojus.“
Nemokšos kaltintojai
Rengdamosi tribunolui tarptautinė bendrija ir Kambodžos vyriausybė jau išleido daugiau kaip 50 mln. dolerių. „Galbūt vyks procesas prieš Duchą, žiauriausiais kankinimais pagarsėjusį raudonųjų khmerų kalėjimo direktorių, bet ne prieš kitus keturis kaltinamuosius: buvusį raudonųjų khmerų vado pavaduotoją Nuon Cheą, buvusius ministrus Ieng Sary bei Ieng Thirithą ir tikrai ne prieš buvusį valstybės vadovą K.Samphaną. Teismas patirs nesėmę net nepradėjęs dirbti, nes yra neteisėtas ir praradęs pasitikėjimą“, - tvirtina advokatas.
J.Vergesas vadina kaltintojus diletantais. „1996 metais Kambodžos teismas jau nubaudė I.Sary. Jo pasigailėta karaliaus dekretu. Todėl antrą kartą teisti už tuos pačius nusikaltimus negalima. Mano klientą reikėtų paleisti, nes teismas ignoruoja elementarias gynybos teises. Nors tribunolas lygiavertėmis paskelbė tris kalbas, khmerų kaltinimo dokumentai nėra išversti į prancūzų kalbą, todėl negaliu ginti savo kliento“, - aiškina advokatas.
Hagos tribunolo procesą prieš Slobodaną Miloševičių J.Vergesas taip pat vadina farsu. Jis, buvęs S.Miloševičiaus konsultantas, teigia, jog tribunolo veikla primena nugalėtojų teisę: „Tas pat pasakytina ir apie Niurnbergo procesą, bet ten bent jau laikytasi tam tikrų taisyklių. Buvęs reicho ūkio ministras Hjalmaras Schachtas išteisintas pagal visus kaltinimo punktus. Mano klientas K.Samphanas taip pat atsakė už ūkinius dalykus, tačiau Pnompenio teismas, palyginti su Niurnbergu, visiškai nelegalus. Tai, kas vyksta, prilygsta linčui.“
K.Samphanas susirado J.Vergesą 2004 metais ir paprašė jį ginti. Po keturių dienų buvo pasirinkta gynybos linija: „Mano klientas niekada nėjo atsakingų pareigų šalies politiniame ar saugumo aparate, jo, kaip valstybės galvos, vaidmuo tebuvo techninis. Jis neatsakė už represijas, todėl yra nekaltas. K.Samphanas - švelnus žmogus. Jis norėjo atsikratyti tik politinės kastos, o ne piliečių, nes yra revoliucinių idėjų vedamas idealistas.“
Atsirado strategija
1957 metais, kai dar buvo pradedantis advokatas, J.Vergesas gynė daug Alžyro išlaisvinimo fronto (FNL) narių, teroristų metodais kovojusių su Prancūzijos kolonizatoriais. Tie procesai jį ir išgarsino. Teisininkas solidarizavosi su FLN, vadino jį pasipriešinimo organizacija, nes vaikystėje pats patyrė kolonizaciją, todėl labai ja bjaurėjosi. J.Vergeso tėvas dirbo konsulu kolonijinėje Indokinijoje ir turėjo palikti savo postą, kai vedė vietnamietę. 1942-aisiais septyniolikmetis Jacques‘as atplaukė į Europą ir kartu su prancūzais kovojo prieš nacius.
„Norėjau ginti Prancūziją, kurią niekinau kaip kolonizatorę, bet mylėjau ir branginau kaip Montaigne‘io, Diderot, Robespierre‘o ir revoliucijos tėvynę“, - sako jis.
1957 metais per pirmąjį didelį teismo procesą advokatas gynė Alžyro pasipriešinimo kovotoją Djamilą Bouhired, gaminusią ir sprogdinusią bombas. Jaunasis J.Vergesas ją laikė patriote. Tuomet jis pirmą kartą panaudojo savo šiuo metu garsią lūžio strategiją - gynybą suduodant priešingą politinį smūgį.
„Teisėjams FLN buvo nusikaltėlių gauja. Tačiau teisiamieji savo išpuolius vadino būtinu pasipriešinimo aktu. Nebuvo sutarimo, kokiais principais reikėtų remtis kaltinant. Supratau, kad turiu perkelti procesą už teismo salės ir laimėti visuomenės palankumą teisiamiesiems“, - aiškina J.Vergesas.
Nepaprasti draugai
Ši strategija pasirodė veiksminga: mirčiai pasmerkta D.Bouhired buvo paleista ir tapo advokato gyvenimo drauge. 1963 metais abu nusigavo į Kiniją gerti arbatos su Mao Zedongu. J.Vergesas buvo Alžyro laikraščio „Revolution Africain“, kurį rėmė FLN, redaktorius.
Kinai pakvietė redakcijos narius į Pekiną. Advokatui Mao pasirodė labai žmogiškas.
Paryžiuje J.Vergesui teko bendrauti ir su Che Guevara. „Jis buvo įspūdingas, labai charizmatiškas“, - prisimena advokatas. Vėliau kilo įtarimų, kad J.Vergesas talkina teroristams, bet jis visada tai neigė.
Teisininkas nė sekundės neabejojo, kai gavo siūlymą ginti buvusį gestapo vadą K.Barbie, vadinamą „Liono skerdiku“. 1987 metais per procesą, vykusį Lione, jis vienas stojo prieš 39 kaltinimo advokatus ir teisėją. Kai J.Vergesas apkaltino daugelį teismo salėje susirinkusių prancūzų bendradarbiavus su naciais, jam prireikė policijos apsaugos.
Dingęs be pėdsakų
Aštuntąjį dešimtmetį advokatas aštuoneriems metams be pėdsakų pradingo, net neperspėjęs savo šeimos. Iki šiol niekas nežino, kur J.Vergesas buvo, o jis pats nė neketina ką nors aiškinti: „Kam? Juokinga, kad mūsų šiuolaikinis policijos aparatas nesugebėjo nustatyti, kur beveik dešimt metų buvau. Sklandė įtarimai, jog padedu raudoniesiems khmerams Kambodžoje, gyvenu Palestinoje, Kinijoje ir Prancūzijoje. Buvo kalbama apie gabų vyrą, pasitraukusį iš šio pasaulio.“
Daugelį savo klientų J.Vergesas gina be atlygio, pavyzdžiui, prostitutes ir vargšų vaikus, nes advokatui gana dosniai atsilygina pramonininkai, kuriems jis atstovauja. Kalbama, kad už konsultacijas teisininkui moka ir liūnai pagarsėję Afrikos diktatoriai, tarkim, Lumumbos nužudymu kaltinamas Moise‘as Tschombe iš Kongo.
„Mano moralė - prieštarauti bet kuriai moralei, nes ji nori supančioti gyvenimą“, - rašo J.Vergesas autobiografinėje knygoje, kurios pavadinimui pasirinko žurnalistų citatą apie save - „Aš, talentingas nepadorus išpera“.
J.Vergesas sako: „Savo profesiją naudoju intelektiniam tobulėjimui. Pasaulio samprata laikui bėgant kinta. Mano profesija padėjo suprasti teroristų ir policininkų, nusikaltėlių ir idiotų, nekaltų mergelių ir nimfomanių požiūrį į pasaulį. Tikiu, kad tai padeda aiškiau matyti.“
Parengė Rima Krupenkaitė
