Didžiausioje opozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) vyksta kova, bet partijos vadovai neigia, kad vidiniai nesutarimai yra svarbūs.
LDDP prieš socdemus?
Jaunuolis, mėgstantis šokti televizoriaus ekrane, Andrius Šedžius, kurį išmetė LSDP, paskelbė, jog gali atkurti Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP). Taip, atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasivadino Lietuvos komunistai, vėliau įsilieję į LSDP ir, kartu su jau velioniu Algirdu Mykolu Brazausku priešakyje, perėmę organizacijos kontrolę. Iškart pasigirdo kalbos, jog, A. Šedžiaus rankomis, LSDP pirmininką, socdemą Algirdą Butkevičių verčia buvę komunistai, o ir kiti konkurentai esą ieško galimybių veikti per A. Šedžių.
Pats A. Butkevičius situaciją komentuoti vengia, o pastaruoju metu ypač aktyviai partijos skyrius vizituojantis bei save reklamuojantis buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, jog tokios kalbos – oponentų intrigos. „Labiausiai noriu laimėti savivaldos, o paskui ir Seimo rinkimus“, - kartoja J, Olekas, kad ir kiek jį klaustum apie norą tapti partijos lyderiu. „Nemanau, kad dabar laikas kalbėti apie būsimus partijos suvažiavimus ir sprendimus. Rūpinuosi rinkimais, nes esu tiesiogiai atsakingas už rinkimų štabo darbą“, - kalbą kreipia J. Olekas.
A. Šedžių J. Olekas sakė vertinąs, kaip nepritapusį jaunuolį, turintį asmeninių problemų. „Bet koks skaldymosi kelias veda į „Socialdemokratiją 2000“ (galiausiai persiformavusią į Lietuvos socialdemokratų sąjungą“, - „Balsas.lt“), kur dabar yra kelios dešimtys narių. Mūsų kelias – jungiamasis, kai susivienijome su LDDP, pasirodė esąs perspektyvesnis, sakė J. Olekas.
A. Šedžius, kaip patvirtina neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) vadovas Arvydas Akstinavičius, buvo atbėgęs siūlytis imti ir pakelti šios partijos prestižą bei statusą. „Jis sakė, kad sutinka su viskuo – su mūsų partijos programa, vertybėmis ir viskuo kitku. Deja, mes negalėjome sutikti su rinkėjų apgaudinėjimu, nes visada manėme, jog tie, kas tikrai nedirbs savivaldybėje, o eina tik sąrašo tempimui – apgavikai. Iškart tai pasakius – pokalbis kažkodėl baigėsi“, - stebėjosi A. Akstinavičius. A. Šedžius esą taip pat prisiekė, kad neturi nieko bendro su buvusio premjero Gedimino Kirkilo, LDDP sparno įtakingosios damos Mildos Petrauskienės bei apskritai šio flango pretenzijomis į revanšą.
Įtampos nedingo
Politologas Lauras Bielinis siūlo nesureikšminti A. Šedžiaus ir nemažinti didžiausios parlamentinės opozicinės partijos problemų. „Aš manyčiau, kad trintis tarp LDDP ir socialdemokratinio sparno – egzistuoja. Tai priklauso nuo įvairių dalykų, tame tarpe ir nuo personalinių žmonių savybių. Pasitraukus Algirdui Mykolui Brazauskui iš aktyvios politikos LSDP egzistuoja tam tikra sumaištis. Yra grupių, kurios suinteresuotos užvaldyti jei ir ne patį šios partijos viršų, tai bent jau įgyti tam tikrą svorį partijoje. Ryškiau tai buvo pasireiškę maždaug prieš mėnesį ar pusantro, tačiau matosi, galime tai pastebėti ir pabrėžti, kad dabartinė vadovybė, su Algirdu Butkevičiumi priešakyje, pakankamai diplomatiškai ir tuo pačiu kietai ima į rankas tą partiją ir bando ją organizuoti, kaip vieningą junginį“, - sakė jis.
LSDS lyderio A. Akstinavičiaus nuomone, dėl LSDP vardo tikrai susikaus J. Olekas ir kažkas iš LDDP sparno, nors ir sunku pasakyti, kas tai bus. „Vytenis Povilas Andriukaitis yra dar viena spalvinga figūra, kuri tiesiog neiškęs nesuvaidindama bent kokio nors vaidmens toje kovoje“, - prideda A. Akstinavičius, patvirtindamas, kad ir jo vadovaujamai LSDS skirtingi LSDP veikėjai siūlo vienokią ar kitokią vietą bei vaidmenį.
Nėra iki galo aišku, ką LDDP sparnas galėtų personaliai priešpastatyti A. Butkevičiui ir ar jis paremtų J. Oleką. Buvusį premjerą Gediminą Kirkilą gali prislėgti LEO LT ir kiti šleifai, o Europos parlamentaras Zigmantas Balčytis, kurį kažkada G, Kirkilui pavyko įveikti tik dėka pokiliminės kovos, dalyvaujant vadinamojo „valstybininkų“ klano veikėjams, yra vis dar pažeidžiamas dėl jo sūnaus turėtų problemų su teisėsauga. Pačioje partijoje, po to, kai buvo susijungta su LDDP ir pirmininku pasikviestas A. M. Brazauskas, buvo panaikintos net galimybės egzistuoti frakcijoms.
J. Olekas teigia, kad 18 000 oficialių narių turinti partija pagaliau gali pripažinti, jog tokia problema egzistuoja. „Mes galvojame apie žemdirbių, galbūt tam tikrą tautinių mažumų interesų atstovavimą. Bičiuliška socdemų partijų patirtis rodo, kad frakcijų gali būti, todėl dabar dirba statuto pataisų darbo grupė“, - pasakojo jis.
Išnaudojama našlė
LSDP vidiniuose žaidimuose, po A. M. Brazausko mirties, buvo savaip išnaudojama ir našlės Kristinos Brazauskienės korta. Ir dabartinė partijos vadovybė ir vidiniai sparnai čia turėjo savų interesų. Pats našlės šmėžavimas žiniasklaidoje, net prieštaringai visuomenės vertintas jos (laikomos turtinga damos) pretenzijos į valstybės rentą – teikė naudos LSDP. A. M. Brazauskui dar gyvam esant LSDP vadovai mėgdavo stumti jį į viešumą, nes teigiamai veikė partijos reitingus. Jam mirus, socialdemokratai tyčia, pasimėgaudami tuo, jog prisideda ir populiari prezidentė Dalia Grybauskaitė, eskalavo jo kūno nenešimo į Arkikatedrą istoriją. Galiausiai, pasinaudojant bulvarinės žiniasklaidos dėmesiu, imta kliedėti net apie jos ėjimą į politiką arba apie atsisakymą ten eiti.
Tame noriai dalyvavo partijos vadovai ir visos jos grupės. Kuo daugiau dėmesio ir A. M.B. atminimo ekranuose, tuo labiau ekonominės krizės ir nepopuliarios Vyriausybės politika erzinami žmonės atsimins LSDP.
L. Bielinio nuomone, turtuolės, vaikštančios su ištiesta ranka, galimo ėjimo į politiką korta tapo ir LSDP vidaus žaidimų dalimi. „Manau, kad buvo mėginama ją savaip išnaudoti, ieškant silpnųjų vietų LSDP valdyme. Kalbos apie jos galimą aktyvų dalyvavimą politinėje ir partijos veikloje aiškiai buvo susijusios su tuo, kad kažkam, už jos nugaros, partijoje būtų patogu egzistuoti. Galiu pasidžiaugti, kad pati K. Brazauskienė suprato, jog tapo savo naivumo auka ir jos sprendimu atsitraukti nuo pretenzijų į politinę karjerą, kuris yra normalus bei sveikas jai pačiai žingsnis atgal“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.
Su tuo sutinka ir LSDS lyderis A. Akstinavičius, kartu pastebėdamas, jog visai LSDP propagandai ir jos vadovams lyg ir nebuvo labai svarbu – kokiame kontekste rodoma K. Brazauskienė, svarbu, kad tai būtų kuo ilgiau.
Sutinku su pozicija, kad tai jaunas politinis chuliganas, kuris pabandė surasti tam tikrą nišą ir ją surado. Pabandė sužaisti ant politinių socialdemokratų ir LDDP sparnų prieštaravimų, netgi juos formalizuoti. Visą vaidmenį, kurį socialdemokratijos raidai Lietuvoje galėjo suvaidinti – jau suvaidino. Jis tikrai nėra svarbi figūra LSDP tapsmui. Tarp LDDP ir LSDP sparnų įtampa išlieka, bet kartoju – vadovybė tvarkosi pakankamai kietai“, - sako jis.
***
Paskutinių apklausų duomenimis, daugiausia rinkėjų balsų, rinkimuose į Seimą, surinktų būtent Lietuvos socialdemokratų partija - 18,1 procento.
2008 metų rudenį vykę Seimo rinkimai ir ypač rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuojant už partijų sąrašus, nuliūdino ne tik LSDP, kuri daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuojant už partijų sąrašus LSDP gavo 144 779 arba 11,72 rinkėjų balsų ir 10 Seimo narių mandatų. Vienmandatėse rinkimų apygardose LSDP kandidatai laimėjo 15 Seimo narių mandatų iš 71 ir galutinėje 2008 m. Seimo rinkimų „rezultatų lentelėje“ LSDP užėmė II vietą, į priekį praleisdama tik smarkiai – vos ne dvigubai - atsiplėšusią TS (45 mandatai). Tai padaryti, kaip pabrėžia ekspertai, padėjo gerai išnaudoti vietiniai administraciniai resursai tuose regionuose, kur LSDP nuo seno buvo įsitvirtinusi.
Nesėkmingai rinkimai suiklostė ir LSDS, kuri daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo 10 642 rinkėjų balsus arba 0,86 proc. nuo galiojančių rinkimų biuletenių.
Tik 2008 metų viduryje susikūrusi „Fronto“ partija, naudojusi itin radikalią reotirką, gavo apie 40 000 rinkėjų balsų (tiksliai – 39 992) arba procentine išraiška – 3,24 proc. rinkėjų balsų.
(Statistinėje apžvalgoje pasinaudota Gintaro Mitrulevičiaus medžiaga, išspausdinta žurnale „Gairės“ 2008 m. Nr.: 12. P.4-8).
Buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis A. M. Brazauskas ne kartą, kaip privalumą nurodydavo faktą, jog partijoje, sovietų okupacijos metais, tebuvo tik keli procentai komunistų, o kiti buvo prisitaikę partijos nariai, kuriems ta narystė tereiškė patogesnį gyvenimą bei greitesnę karjerą.
Siekdama galutinai nebūti iššluota iš politinės arenos, Lietuvos komunistų partija 1989 metais atsiskyrė nuo TSKP, o 1990 metais gruodžio 8 d. neeiliniame suvažiavime priėmė sekantį nutarimą: „Pakeisti Lietuvos komunistų partijos pavadinimą. Toliau ją vadinti Lietuvos demokratine darbo partija“.
1992 metais ši partija laimėjo Seimo rinkimus, bet po kelių metų valdymo, 1996 metais buvo iš valdžios tiesiog iššluota. Dar po ketverių metų buvo sukurta „Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija“, į kurią susijungė LSDP, LDDP, Lietuvos rusų sąjunga ir Naujoji demokratija. 2000-jų metų Seimo rinkimuose ši koalicija gavo daugiausiai balsų.
2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su socialliberalais (Naująja sąjunga) koalicijoje „Už darbą Lietuvai“. Po Seimo rinkimų sudarė valdančiąją koaliciją su Darbo partija, Socialliberalų partija (NS) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (vėliau tapusia Valstiečių liaudininkų sąjunga).
2009 m. kovo 7 d. vykusiame XXIX LSDP suvažiavime partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius.
Su LSDP ir LDDP jungimusi sutiko ne visi. Prieštaraujantieji atskilo ir Lietuvos partija, įsteigta 1999 m. gruodžio 18 d įkūrė partiją: „Socialdemokratija 2000“. Jai 1999–2001 m. vadovavo Rimantas Dagys, kuris vėliau sėkmingai pakeitė pažiūras ir tapo konservatoriumi. 2003 m. partijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos socialdemokratų sąjungą.
2008 metų gegužę iš LSDP pašalintas Algirdas Paleckis sukūrė Fronto partiją, kuri vėliau pasivadino Socialistiniu liaudies frontu.
Būtent LSDP frakcijoje Seime yra turtingiausia milijonieriais. Tokių frakcijoje - 8.
