Gyventojai vasarą į taromatus suneša rekordiškai daug plastikinių butelių ir skardinių. Alaus, vaisvandenių ar giros pakuotės karštuoju metu laiku pačios populiariausios. Vien per birželį į taromatus žmonės atgabeno daugiau kaip 63 milijonus gėrimų pakuočių. Štai vilnietė Rasa sako, kad į taromatų sistemą būtų galima įtraukti įvairią tarą:
„Ir ne tik alkoholio, galėtų būti ir stiklainiai, nes vis dėlto konservai ir visi kiti dalykai. Kuo daugiau surinktume atliekų, tuo būtų švariau.“
O štai, ką pasakoja kiti:
„Kuo mažiau šiukšlių bus išmesta, tuo daugiau panaudota tvarkingai. Į taromatus bus atnešta, o ne kažkur mėtysis laukuose.“
„Dėl švaros, dėl tvarkos. Patogiau man atrodo, kad priduotum nei mėtytum į šiukšles.“
„Aš skaitau, išvis neteisingai, kad žmonės daug ką meta į šiukšles.“
Seime valstiečiai vėl gaivina idėją į taromatų sistemą įtraukti kuo daugiau pakuočių. Pavyzdžiui, į taromatus būtų galima nešti visų stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes – degtinės, vyno ar šampano butelius. Taip pat visas kitas stiklines, plastikines ar metalines gėrimų pakuotes nuo 100 mililitrų iki 3 litrų.
„Įtraukiant į užstato sistemą visas likusias, dabar nedalyvaujančias pakuotes – vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, kuri nedalyvauja depozito sistemoje. Ir atrišame pakuotes nuo produkto, nes šiuo metu depozito sistemoje dalyvauja konkrečių produktų pakuotės“, – sako Seimo narė Virginija Vingrienė.
Taromatų sistema išties veikia pavyzdingai. Kasmet surenkama apie 92 procentus visų pakuočių.
Iš jų daugiausia plastikinių alaus ar vaisvandenių butelių, metalinių skardinių. Stiklinės pakuotės užstato sistemoje nėra tokios populiarios, žmonės dažniau stiklinius butelius meta į varpelius.
„PET ir metalinių pakuočių mes iš tikrųjų surenkame per 92 procentus. Bet Stiklinių pakuočių surenkame ženkliai mažiau. Tai viena iš priežasčių, kad jos yra sunkios, gyventojams nėra patogu nešti į parduotuves“, – pasakoja ,,Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija Seimo narių užmojus į taromatų sistemą įtraukti ir alkoholinių gėrimų – degtinės, vyno butelius vertina skeptiškai. Esą dėl to tektų keisti visą jau veikiančią sistemą.
„Tai nebūtų geras sprendimas. Reikėtų visą sistemą, kuri dabar veikia, ir varpelių sistemą, ir užstato sistemą sukurti nuo balto popieriaus lapo. Tai nėra tik, kad atnaujiname ir išplečiame. Tai susiję su technologiniais sprendimais, su patalpų pritaikymu priimti didesnius kiekius, su triukšmu“, – teigia asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Pasak liberalo Simono Gentvilo, dabar daugiausia stiklinės taros gyventojai neša į varpelius. Todėl dalį atliekų perkėlus į taromatus, varpeliai liktų pustuščiai. O aplinkos ministerijos užsakymu atlikta studija rodo, kad išplėsti užstato sistemą Lietuvai papildomai kainuotų apie 120 milijonų eurų, dėl to esą brangtų ir produkcija.
„Ieškoma iniciatyvų ir vis nesėkmingai. O pati iniciatyva yra prasta, nes jinai pakeltų kainą gyventojams už daugelį produktų – pridėtų 2-3 centus prie kiekvieno stiklinio butelio kainos“, – kalbėjo Seimo narys Simonas Gentvilas.
Leidus daugiau pakuočių nešti į taromatus, prognozuojama, kad papildomai būtų surinkta apie 250-300 mln. pakuočių per metus. Jeigu Seimas pritartų grupės parlamentarų pataisoms, jos įsigaliotų nuo 2024 metų.
