Nacionalinis muziejus pranešė, kad purvo nuoplovų padariniai (iki 20 kubinių metrų žemių) operatyviai pašalinti, o susiformavusi iki 40 metrų ilgio ir iki 10 metrų pločio grunto deformacija nepajudėjo.
„Situacija ir toliau stebima visą parą, pasitelkiant kalno šlaituose ir statiniuose įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą bei užtikrinant fizinę vizualinę kalno šlaitų apžiūrą. Nuošliaužų pavojus pietrytiniame šlaite smarkiai padidėjo dėl didelio kritulių kiekio. Šiaurės vakarų šlaite tęsiami tvarkybos darbai pagal anksčiau patvirtintą tvarkybos projektą“, – nurodė muziejus.
Praėjusios savaitės viduryje dėl lietaus Gedimino kalne įvyko nedidelė nuošliauža, nutekėjo grunto, buvo atsiradę grunto plyšių. Tuomet kartu su medžio šaknimis nutekėjęs gruntas išvežtas, o paviršinė nuošliauža stabilizuota nukasant ir paskleidžiant pavojingą žemės masyvo gruntą, išlyginant jį vietoje.
Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Jau praktiškai nustatyta, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
