Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmadienį pristatė pasiūlymus, kaip planuoja keisti dabartinę pensijų kaupimo tvarką.
„Pristatomi siūlymai yra naudingi pensijų sistemos dalyviams, tačiau jie nekeičia kaupimo principo ir tvarumo“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Pasak jo, bus siūloma naujiems antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 m.), atsisakiusiems dalyvauti kaupime, automatinį įtraukimą kartoti ne daugiau kaip vieną kartą.
2019 m. įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupime asmenys, pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai.
2020 m. įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims, šiemet įtraukimas kartojamas paskutinį kartą. Įtraukimo periodiškumas išliktų kas 3 metai arba galėtų būti pailgintas iki 5 metų.
Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems sumažėjusį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui 3 mėnesių, kuomet būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.
Dalyviai, kurių sutartys sudarytos iki 2018 m., susistabdę kaupimą, automatiškai į sistemą pakartotinai nebebūtų įtraukiami.
Įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą numatoma taikyti tik Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Siūloma sukaupusiems iki 10807 eurų asmenims leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5403–10806 eurus nebeliktų.
Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).
Siūlomus pakeitimus dar turės patvirtinti Vyriausybė, o vėliau jie bus svarstomi Seime.
Kaip įtraukia į kaupimą
Pagal dabar galiojančią tvarką, kiekvienų metų sausio 1 d. dirbantieji iki 40 metų ir turintys Lietuvoje suteiktą asmens kodą yra įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti.
Pasiūlymas kaupti iki šiol nekaupusiems asmenims bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų, jeigu asmuo atsisako dalyvauti pensijų kaupime. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus.
Apie įtraukimą gyventojus informuos „Sodra“ per asmeninę gyventojų paskyrą ir registruotu laišku. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
Asmenys, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą ir atsisakė dalyvauti pensijų kaupime bei vyresni kaip 40 metų asmenys, gali tapti dalyviais savo iniciatyva sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.
Įtraukus žmogų į pensijų kaupimą, kiekvieną mėnesį 3 proc. jo algos pervedama į pensijų fondus.
Atsiimti visus pinigus iš pensijų fondo galima tik tuo atveju, jeigu jame sukaupto turto vertė neviršija 5403 eurų.
Pernai prarado po 600 eurų
Praėjusiais metais pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Jose investuojantys Lietuvos II pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su neigiama -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Ji atskleidė, kad per praėjusius metus II pakopos pensijų fondų nuostoliai, negalutiniais duomenimis, sudarė beveik 840 mln. eurų. Šią sumą išdalijus kiekvienam kaupiančiajam išeitų, kad kiekvienas prarado vidutiniškai po 600 eurų.
Iš viso per 2022 m. iš kaupiančių gyventojų atlyginimų į pensijų fondus buvo pervesta 625,5 mln. eurų, o į pensiją išėjusiems dalyviams arba jos nesulaukusių mirusių dalyvių turto paveldėtojams buvo išmokėta 75,2 mln. eurų.
Nepaisant pernykščių nuostolių, asociacija ramina, kad nuo kaupimo pradžios 2004 m. sukurtas pelnas II pensijų pakopoje praktiškai siekia 1,3 mlrd. eurų. Tačiau vien pernai infliacija siekė beveik 20 proc., tad nelabai aišku, kokia reali to pelno vertė.
Esą per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje sudaro 904 mln. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju paveldėtojams) daugiau nei 365 mln. eurų.
Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokius nesėkmingus metus, kaip 2022 m., finansų rinkos išgyveno pirmą kartą po 2008 m. ekonominės ir finansų krizės.
„Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi – nenumatė net geriausi analitikai. JAV akcijų indeksai per praėjusius metus smuko beveik -20 proc., Europos – beveik -13 proc.
Obligacijos irgi netapo ta saugia ir ganėtinai stabiliu uostu, kuriuo gali pasikliauti investuotojai – jų vertės pasuko žemyn paskui akcijas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas sukėlė žaliavų kainas, o tai lėmė aukštą infliaciją ir vėliau sekusius centrinių bankų veiksmus didinant palūkanų normas“, – pripažįsta T. Gudaitis.
Nors 2022-aisiais pensijų fondų svertinė grąža buvo neigiama, bet bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo įkūrimo yra istoriškai aukšta ir siekia +32,76 proc.
