Galbūt viso gyvenimo svajonė - parodyti pasauliui Lietuvos kultūrą ir kultūringą Lietuvą - viešosios įstaigos (VšĮ) „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) vadovei virto realiu žvilgsniu į kurioje veši politiniai, finansiniai ar net kriminaliniai interesai.
Vakar iš VEKS administracijos vadovės pareigų atleista E.Bajorinienė davė išskirtinį interviu „Respublikai“.
- Kaip VEKS pateko į tokią situaciją, kad kultūringiausiu Europos miestu šiemet turėjęs tapti Vilnius tapo milijoninių aferų, intrigų, barnių sostine?
- Mūsų valstybė, pati siekusi tokio didelio tarptautinio įsipareigojimo, lengva ranka jį priėmė, o vėliau tokia pat lengva ranka šį projektą pavertė manipuliacijų ir politinių žaidimų objektu.
Ir vakar, ir šiandien visiems be išimties politikams mažiausiai rūpi pačios VEKS programos turinys, nes svarbiausia - priėjimai prie galios valdymo svertų. Atviriau ar slapčiau VEKS programa nuo pat pradžių buvo rinkimų koziris.
Su VEKS programa susijusios manipuliacijos ir spekuliacijos prasidėjo tuomet, kai buvo įsteigta ir to paties pavadinimo viešoji įstaiga. Tuomet daugelį tiesiog apsvaigino Vyriausybės nutarime įvardinti programos milijonai. Juo labiau kad netrukus paaiškėjo, jog VEKS administracija pati net neturi svertų, leidžiančių valdyti programos biudžetą.
Negana to, mūsų administracijai buvo sąmoningai pripiešti ir 200 mln. litų, kurie niekada nebuvo mūsų dispozicijoje, nes yra skirti programos infrastruktūrai, šiais asignavimais disponuoja įvairių objektų valdytoja - valstybė. Tačiau tie milijonai kai kam tiesiog įžiebė žvaigždutes akyse.
- Kieno tai akys?
- Dėl VEKS titulo Lietuvos paraiška įteikta 2004-aisiais, 2005 metų lapkritį, pritarus Europos Parlamentui, Europos Taryba mums šią garbę patvirtino ir iškart prasidėjo žaidimas tarp dviejų valstybės institucijų.
Dar metus Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė žaidė, kas turės daugiau svertų valdant tuos beveik 300 milijonų, kieno įtaka tose dalybose bus didesnė. Dvi įstaigos pešėsi tik dėl pinigų, o ne dėl Lietuvos įvaizdžio prieš pasaulį, kuriuo šiandien itin mėgstama manipuliuoti ar spekuliuoti.
- Jūs kalbate apie steigėjus, kurie didžia dalimi tapo garbingo titulo laidotojais?
- Bet kurioje kultūros sostinėje yra sukuriamas administracinis darinys - vykdančioji institucija, kuri detaliai parengia programą ir ją įgyvendina. Šiemet Europos kultūros sostine taip pat esančiame Austrijos mieste Lince tokia institucija kaip VEKS yra maksimaliai savarankiška, jos steigėjų vaidmuo tebuvo parinkti vadovybę.
Užsienyje tokių administracijų veiklos finansavimo sutartys įteisintos visam jų veiklos laikotarpiui. Tai Lincą apsaugojo net nuo finansų krizės. Lietuvoje jokių sutarčių nėra, turime tik vieną dokumentą - kultūros ministro pasirašytą paraišką Europos Komisijai (EK).
Tačiau kadangi ta paraiška dėl kultūros sostinės titulo nebuvo fiksuota jokiomis teisinėmis formomis, Lietuvoje ją galima laikyti paprastu popieriuku. Toks klausimas kilo susikūrus VEKS, o tuomet atsirado ir Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo, kuriame mūsų programa minima kaip viena iš šios sukakties šventimo priemonių.
- Kada tapo akivaizdu, kad VEKS skirti milijonai atsidūrė įvairių interesų grupių taikiklyje?
- Modeliuojant VEKS programą 2008 metų sausį, viename pirmųjų įstaigos tarybos posėdžių Kultūros ministerija pasakė, kad po mūsų stogu turi patekti pora Lietuvos kultūros pristatymo Vokietijoje ir Ukrainoje projektų. Jiems esą reikia 800 tūkst. litų, kurie bus ištraukti iš VEKS katilo. Pinigai renginiams, kuriuos ir šiaip turėtų finansuoti ta pati ministerija.
Ėmėme žiūrėti, kur apkarpyti lėšas ir rasti 800 tūkstančių. Iškart pasiūlėme atsisakyti to paties dainininkės Bjork koncerto. Juo labiau kad paaiškėjo, jog ji koncertuos be Lietuvos muzikantų, kaip buvo planuota. VEKS dalininkai - Vilniaus savivaldybė ir Kultūros ministerija - nusprendė šio koncerto neatsisakyti. Ar aš galėjau nepaisyti steigėjų sprendimo?
Tačiau Bjork istorija parodė, kad interesų konfliktas buvo programuojamas nuo pat pradžių - šio koncerto rengėjas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovas Remigijus Merkelys buvo ir VEKS tarybos narys.
R.Merkelys tiesiog neturėjo teisės būti VEKS taryboje. Dar kuriant VEKS administraciją aktyviai propaguota idėja, kad įstaigos steigėjai turi būti trys: Vilniaus savivaldybė, Kultūros ministerija ir tie patys „Vilniaus festivaliai“.
Kitaip sakant - du (savivaldybės ir „Vilniaus festivalių“) balsai prieš vieną (Kultūros ministerijos) balsą. Vėliau „kompromisas“ vis dėlto rastas - savivaldybė į patariamąjį balsą turinčią VEKS tarybą delegavo šešis atstovus, o Kultūros ministerija tik tris.
O dėl Bjork koncerto mes tam tikra prasme R.Merkelio net buvome gąsdinami - nebus 800 tūkst. litų, nematysite ir islandų dainininkės.
- Ar komerciniam renginiui reikalautos valstybės lėšos nėra susijusios su vadinamojo „atkato“ praktika?
- Nežinau, kokių tarnybų tai yra tyrinėjimo objektas, bet iš VEKS pusės viskas padaryta teisėtai - mes siūlėme šio koncerto atsisakyti.
- Bet suveikė sena taisyklė: mes pasitarėme, o aš nusprendžiau?
- Deja, taip. Ir ta pati taryba netrukus de facto ėmė veikti kaip valdyba. Tuo metu jau išgirdau beveik atvirus balsus, kad netrukus galiu būti atleista iš VEKS direktorės pareigų.
- Kam ir kodėl jūs tapote neparanki?
- Kad šių pastarųjų savo gyvenimo metų nebesapnuočiau, pasibaigus 2009-iesiems tikriausiai parašysiu viską, ką mačiau būdama VEKS vadove. VEKS projektas tikrai tapo politinių žaidimų ir įtakos zonų dalinimosi įkaitu. Jeigu yra dideli pinigai, jie ima traukti visus. O jiems yra labai naudinga šalia turėti atpirkimo ožį, į kurį, jei kas negerai, gali besti pirštu.
- Ar tiesa, kad VEKS milijonus norėta atvirai ar kiek rafinuočiau išpumpuoti į buvusio Vilniaus mero bei VEKS tarybos pirmininko Artūro Zuoko proteguojamą Guggenheimo muziejaus statybą?
- Žvelgdami į 2004 metų Lietuvos paraišką dėl VEKS titulo, aptinkame ir numatomą vieną didelį infrastruktūros objektą, tuomet pavadintą Tūkstantmečio sale. Iš jo aprašymo aišku, kad Vilniuje turėtų atsirasti nauja daugiafunkcė erdvė įvairiausiems renginiams.
Vėliau girdėdavau kalbas apie Tautos namus, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų erdvės panaudojimą, su VEKS programa niekaip nesusijusio Nacionalinio stadiono statybas, bet visuomet kaip šmėkla klajojo ir Guggenheimo muziejaus idėja.
- Ar Tūkstantmečio salės idėja nepersikūnijo į Guggenheimo muziejų?
- Manau, taip.
- Kaip jūs ar VEKS administracija galėjote trukdyti Guggenheimo muziejaus statybos idėjai?
- Galbūt ne trukdyti, o apskritai VEKS programa didele dalimi turėjo būti vykdoma taip, kad savo turiniu dirbtų Guggenheimo muziejaus idėjai. Paprasčiau tariant - įrodinėtų šio objekto būtinumą. Ir net daugiau.
Prisimenu vieną įdomų pokalbį tuometinio Vilniaus mero A.Zuoko kabinete.
Pristatydamas idėjas A.Zuokas mėgsta energingai piešti ant lentos. Tad ir tą kartą jis nubrėžė tokią schemą: vykdant VEKS programą Vilniuje turi atsirasti Guggenheimo muziejus, kuris būtų statomas iš kultūros sostinei skirtų lėšų. O pati VEKS programa įgyvendinama už lėšas, kurias ir šiaip kasmet kultūros renginiams numato sostinės savivaldybė bei Kultūros ministerija.
Kai supratau, kad A.Zuokas siūlo VEKS lėšas tiesiogiai skirti Guggenheimo statyboms, mano reakcija buvo labai naivi, vėliau kolegoms sukėlusi daug juoko. Aš pasakiau merui, kad taip būti negali, nes EK reikalauja VEKS rasti papildomų lėšų, einamiesiems kultūros renginiams skirti pinigai negali būti panaudoti tarptautiniam projektui.
- Ar tai reiškia, kad A.Zuokas buvo nusitaikęs tiesiogiai į VEKS milijonus?
- Apie tai dabar galime tik spėlioti ar svajoti. Bet nuo šio modelio vargu ar nutolo nauja Vyriausybė, kuri nusprendė staiga perbraižyti dvejus metus rengtą programą. Kas gali paneigti, kad ieškoma papildomų lėšų kokiems nors „saviems“ projektams?
- Ar galėtumėte teigti, kad iš VEKS administracijos vadovės pareigų esate pašalinta vien todėl, kad nepritarėte A.Zuoko interesams?
- Vieniems galbūt sukliudžiau, kitiems - ne, tačiau aš ir taip ilgai išbuvau šiose pareigose. Ateidama vadovauti VEKS nemaniau, kad dirbsiu ilgiau nei iki 2009 metų sausio 1-osios.
Smagu, kad mums pavyko surengti puikų VEKS programos atidarymą, nors dėl tų milijonų fejerverkams irgi kaltino tik mus. Gerto Hofo šviesų ir lazerių spektaklis buvo finansuojamas per Kultūros ministeriją, kuri ir sukirto rankomis su vokiečio spektaklio rengėjais Vilniuje. Beje, su G.Hofu ministerija pasirašė sutartį ar per 15 minučių, ar per dvi dienas. Mūsų parengtas sutartis toje pat ministerijoje tąsydavo po kelis mėnesius.
Vilniaus savivaldybė, sekdama užkrečiančiu Kultūros ministerijos pavyzdžiu, pasielgė dar drąsiau. 2008-ųjų VEKS renginiams savivaldybei skirta beveik 16 mln. litų, tačiau mūsų įstaiga iš miesto gavo tik 12 mln. litų dotaciją. Kur dingo puspenkto milijono - mes nežinome. Gal jie kur nors kaba, o gal jau ir išleisti.
- Kurių partijų politikai taip pat suinteresuoti netvarka VEKS reikaluose?
- Visų. Jie rūpinasi tik savimi ir nesugeba pakilti aukščiau, pamatyti bendrų tautos, valstybės interesų. Politikai draskosi dėl kąsnio, o vėliau kalba apie Lietuvos gėdą prieš pasaulį. Pirmiausia jie turėtų pagalvoti apie didelę gėdą sau.
Ateidama į VEKS ketinau įgyvendinti galbūt viso gyvenimo svajonių projektą, bet labai greitai pasijutau, lyg gyvenčiau kriminalinėje aplinkoje. Kur įprasta išsukinėti rankas. Buvau pašiurpusi supratusi, kokioje šalyje mes gyvename, bet tą galėjau pamatyti tik patekusi į šį postą ir užkliudžiusi pernelyg didelius politinius, kultūrinius, finansinius interesus.
- Kam prireikė jūsų pareigų jau tada, kai VEKS programa įsibėgėjo?
- Mano žiniomis, šis darbas jau siūlytas visiems, kam tik įmanoma. Bet žmonės atsisako, nes per daug gerai žino, kokia mėsmale tapo VEKS, kokia čia verda košė.
Iš visų pusių jau esu išvadinta vagimi, korumpuota, bet niekas to neįrodė, o tik „pamiršo“ nekaltumo prezumpciją. Reikia pašalinti žmogų, pastatyti į jo vietą bet ką kitą - gelbėtoją.
Mane pakeis nebent tik tas, kuriuo bus lengva manipuliuoti (pokalbis su E.Bajoriniene vyko dar nežinant naujojo VEKS vadovo pavardės - aut. past.). Nemanau, kad į šią vietą bus einama dėl atlyginimo, kuris sudaro apie 6 tūkst. litų į rankas, be jokių priedų kanceliarinėms prekėms.
Net nežinau, kam dabar apskritai reikalingas naujas VEKS vadovas. Nebent gelbėti taip smarkiai apdrabstytą Vilniaus mundurą. O to išgelbėti jau niekam nepavyks. Lietuvos atvejis į Europos kultūros sostinių istoriją įeis kaip pavyzdys, geras vadovėlis: kaip nedaryti, kad kitų miestų neištiktų toks pat likimas. Man labai skaudu, kad Lietuva nepasinaudojo reta ar net vienintele dovana, o pati save kompromitavo kaip įmanoma daugiau.
- Su kuo reikėjo palaikyti gerus santykius, kad liktumėte vadovauti VEKS?
- Pagrindinė taisyklė - neturėti savo nuomonės ir pozicijos. Žmogus, turintis savo poziciją, Lietuvoje apskritai nepageidaujamas, nes vertinami tik valdomi.
Julius Girdvainis
