Kol Lietuvos teisėsaugininkai ieško dingusių VEKS pinigų, estai vilioja artimiausius kaimynus originaliais renginiais, sudaro sąlygas pigiai, greitai ir patogiai pasiekti šiaurinę Baltijos dalį.
Planuojama, kad Taliną aplankys beveik du mln. svečių iš Suomijos, Rusijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos.
Fondo „Talinas 2011“ valdybos narys Jaanus Mutlis teigė, kad, palyginus su pernai metais, šiemet sausį turistų skaičius padidėjo 10 proc, o vasarį – net 26 proc.
Lietuviai sudaro apie du procentus.
Beje, Vilnius tuo negalėjo pasigirti, nepaisant, jog Estijos gyventojai laikomi labiausiai keliaujančiais Baltijos šalyse - 2009 metais Europos kultūros sostinę aplankė vos 6 proc. šiaurinės šalies gyventojų. Tiesa, ir renginių Vilniuje vyko trečdaliu mažiau – tik 77. Estijoje numatyta pravesti 250.
Talinas nekartos Vilniaus klaidos
Talinui – Europos kultūros sostinei (TEKS), kaip ir Vilniaus Europos kultūros sostinei (VEKS), Europos komisija skyrė 1,5 mln. Eurų, o miesto savivaldybė – beveik 15 mln. Eurų.
Nors lietuviai sugebėjo iššvaistyti beveik milijoną eurų, Estijos kultūros sostinės atstovas J. Mutlis tikina, jog jų įstaiga išvengs tokios klaidos: „Visų pirma, fondas „Talinas 2011“ kasmet tikrinamas audito kompanijos. Be to, lėšos skirstomos tik tikslingai“.
Pasak J. Mutlio, kol kas įtarti ką nors naudojant lėšas ne pagal paskirtį, nėra pagrindo: „Renginius, kurių bus apie 250, vertina septyni ekspertai pagal kokybę, vietą, apimtį, ilgalaikį paveldą, mąstą. Pavyzdžiui, kai kuriems renginiams parinktos erdvės prie jūros, senamiestyje. Itin svarbu pritraukti rusakalbę visuomenę, sudominti dalyvauti“.
Į klausimą, kaip ketinama kontroliuoti ataskaitų tikroviškumą, jis užtikrino, kad, įtarus nesąžiningumu, fondas nutrauks finansavimą iki bus pateikti reikiami dokumentai. Jeigu įtarimai pasitvirtins, pažeidėjas grąžins lėšas fondui.
Ragina važiuoti į Taliną
Norėdama pritraukti daugiau svečių į Taliną, Estijos ambasada Lietuvoje nesnaudžia: į Taliną iš Vilniaus jau važiuoja autobusas, kur yra bevielis Hi Fi ryšys ir nemokami karšti gėrimai.
Kompanijos „Lux Express“ atstovas Raitas Remmelis tikino, kad itin svarbu vežti daugiau žmonių, o ne tris keleivius: „Parduodame bilietus itin palankiomis kainomis, prie jų siūlome išsirinkti ir viešbutį. Manau, kiekvienam, kuris norės aplankyti Estiją, kelionė bus prieinama“.
Tiesa, priminė R. Remmelis, keliaujantiems itin svarbu turėti asmens dokumentą, nepaisant, kad važiuojame Europos Sąjungos teritorijoje ir Šengeno erdvėje.
Talinas – švarus ir šviesus
Kelionė autobusu neprailgsta, juk yra galimybė stebėti, kaip keičiasi klimatas ir peizažas: išvažiavome iš Lietuvos, kur jau skraido pirmieji drugeliai, o įvažiavome į apsnigtą Estiją su sustingusiais į ledą ežerais ir sniego valytuvais keliuose.
Tiesa, miela ir artima atrodė tų pačių prekybos centrų ir bankų pavadinimai, tik akcijų tekstai skyrėsi kalba.
Taline įsigijome eurų, kurių reikėjo visuomeniniam transportui ir kavai. Už šį gėrimą litais sumokėjome apie 2,5 euro ( apie 7 litus), o 10 kelionių troleibusu kainavo apie 6 eurus (apie 20 litų). Už indelį salotų – 3,5 euro (maždaug 10 litų), dantų šepetėlį – 2,5 euro (apie 7 litus).
Nustebino tai, kad Taline ir vėlai vakare švietė visi žibintai, ne kas trečias, kaip Vilniuje, o senamiestyje vaikštinėjo daugybę turistų iš Suomijos ir Švedijos.
Suomių pora prisipažino atvykstantį į Estijos sostinę ne tik apsipirkti, bet ir į kiną nueiti: „Čia viskas daug pigiau nei pas mus. O tai labai naudinga šios šalies ekonomikai“.
Nors vietiniai ir keiksnoją valdžią, iš dešimties apklaustų vyrų, visi turėjo darbą, penkios moterys iš septynių augina vaikus.
Lina Grušninė
