Pradžioje kalbos buvo panašios kaip ir Kęsčiuose. Griežpelkių kaimo gyventojas Kęstas Valčiukas vėl agitavo žmones:
– Prieš pastatytas vėjo jėgaines nieko nebepadarysime ir pasirašytų sutarčių nepavyks panaikinti. Dabar svarbiausia – nesirašyti naujų sutarčių, taip pat ir tų, kurios jau pradėtos derinti. Pasirašysite, vėjo jėgainės dygs kaip grybai.
Kitas šio kaimo gyventojas, pasirašęs tokią sutartį, sakė, kad už išnuomotą sklypą gaunamas pelnas greitai pradeda lįsti per gerklę, nes jį duodantis objektas – per arti ir per triukšmingas. Jis juokavo, kad į savo žemę įsileidęs vėjo jėgainę galės organizuoti palapinių viešbutį adrenalino mėgėjams.
Bendruomenės „Lauksargiškiai“ pirmininkas Jonas Kasiulis nerimavo, kad buvo slepiama informacija, jog ruošiamasi statyti ne vieną kitą vėjo jėgainę, o visą parką.
Plačiau apie su vėjo jėgainėmis susijusias problemas kalbėjo į svečius atvykusi Kęsčių bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė Laimutė Sugintienė. Ji piktinosi, kad bendruomenės ir gyventojai nebuvo supažindinti su ketinimais numatytuose sklypuose statyti vėjo jėgaines. Laikraštyje buvo išspausdinta nevisa Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo – tik jo pradžia ir pabaiga. UAB „Tauragės planas“ direktorė Regina Sabeckienė šių metų sausio 5 dieną savivaldybės administracijos direktoriui, Lauksargių ir Žygaičių seniūnijoms išsiuntė šį dokumentą, tačiau ir vykstant susirinkimui bendruomenė „Lauksargiškiai“ apie jį dar nieko nežinojo.
Drugelių „augintojams“ pasisekė
Perskaičius šį dokumentą, pasiklausius kalbėjusiųjų, tampa aišku, kad, žemės savininkui pasirašius sutartį dėl vėjo jėgainės statybos, šiuo metu šio proceso niekas nebegali sustabdyti. Pagal dabar galiojančią tvarką vėjo jėgaines galima statyti visur, kur nėra istorinės reikšmės ir nekilnojamojo turto vertybių, žinomų paukščių migracijos kelių, sklypai neįeina į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.
Ketinamoje vėjo jėgaines statyti teritorijoje viso to nėra, išskyrus Lauksargių geležinkelio stoties pastatų kompleksą, bet jis yra nutolęs 300 m nuo planuojamo vėjo jėgainės bokšto.
Šiuo požiūriu pasisekė žemės savininkams, kurių sklypai yra prie Šešuvies upės ir patenka į „Natura 2000“ teritoriją, kur prieš ūkininkų valią buvo įsteigtas drugelių draustinis. Nors ūkininkams ten taikomi nemaži apribojimai, ten niekada nebus galima statyti vėjo jėgainių.
Gyventojai susipainiojo, kiek vėjo jėgainių ketinama statyti Lauksargių seniūnijoje, nes jas stato ne tik didelės firmos, bet ir atskiri verslininkai. Minėtoje atrankos išvadoje kalbama tik apie Vilniuje įsikūrusios UAB „LAE Group“ artimiausius planus. Joje surašyti 34 sklypų, esančių Lauksargių, Šakių, Kregždėnų ir Aukštvilkių kaimuose, kadastriniai numeriai, daugiausia sklypų – pastarajame kaime, vienas toks sklypas – Girininkų kaime (Žygaičių seniūnija).
Atrankos išvadoje rašoma, kad vėjo jėgainių parko statybai numatoma padalyti žemę į sklypus iki 0,20 ha, parko vėjo jėgainių galingumas – 45 MW, bendras aukštis – 126–200 m.
Problemų daug, o reikalavimai maži
Susirinkime kalbėję žmonės minėjo įvairias su vėjo jėgainėmis susijusias problemas: pasak jų, vėjo jėgainės kelia triukšmą, jų statytojai dėl netobulų įstatymų gali išstumti ūkininkus iš nuomojamos valstybinės žemės persikeldami ją iš kitur. Reikalavimai statant vėjo jėgaines maži. Jei arti nėra kaimynų sklypų, su niekuo statybos nereikia derinti, o vėjo jėgainės apsauginė zona – 80 m, nors aukštis gali siekti iki 200 metrų. Leistinas triukšmas naktį gana didelis – 45 decibelai. Šis triukšmas girdimas už keleto kilometrų, o kur dar negirdimo infragarso poveikis. Aplinkos ministerijos dokumentuose nurodyta, kad vėjo jėgainės gali daryti neigiamą poveikį telekomunikacijų signalams ir socialinį poveikį vietinei bendruomenei. Susirinkime kalbėjęs bitininkas teigė, kad arti vėjo jėgainių bitės išmiršta. Tačiau kol kas nieko nepadaryta, kad vėjo jėgainės būtų statomos toliau nuo gyvenamųjų namų, tik ketinama keisti galiojančią tvarką.
Sunkiau besiverčiantiems ūkininkams, o ypač kitur gyvenantiems žemės savininkams sunku atsispirti, kai už keliolikos arų sklypą per metus mokama keletas tūkstančių litų nuomos.
Į susitikimą atvykę partijos „Tvarka ir teisingumas“ skyriaus pirmininkas Sigitas Kancevyčius ir jo pavaduotojas rajono Tarybos narys Silverijus Statkus ragino nesirašyti naujų sutarčių, o kad būtų galima daryti įtaką dėl jau numatytų vėjo jėgainių statybos, kurti darbo grupes.
Seniūnas į susirinkimą neatvyko.
Panoro tartis
Griežpelkiuose užeigą turintis Petras Dedūra ragino nesikarščiuoti ir tartis su vėjo jėgainių statytojais, esą iš šių statybų ir bendruomenės gali išpešti naudos.
UAB „LAE Group“ vadybininkas Aidas Antanaitis gesino gyventojų įkarštį, jų kovą vadino kova su vėjo malūnais, teigė, kad į ją įsijungę politikai tik sau pliusus renka.
– Mes viską darome pagal įstatymus, nors jie ir netobuli. Jei savivaldybė mums trukdytų, mes galime kreiptis į teismą, prašyti, kad būtų areštuota sąskaita, – teigė svečias ir gyrėsi, kad firmos projektų įgyvendinimas kainuoja šimtus milijonų litų, o tai keletą kartų viršija visų metų savivaldybės biudžetą.
Pripažinęs, kad Tauragės rajone trukdo dirbti Kęsčių ir Lauksargių bendruomenės ir neįregistruotas privatus aerodromas Girininkuose (aerodromas jau įregistruotas – aut. p.), bendruomenėms ėmė siūlyti pakišą:
– Kai „Maximą“ stato, vietos valdžia iš savininkų ko nors išprašo, ir iš mūsų ko nors prašyti gali savivaldybė ir bendruomenės. Visi prašo ir gauna, Šilutės rajono bendruomenės iš to turėjo nemažai naudos.
Jei viskas daroma pagal galiojančius įstatymus, jei, pasak A.Antanaičio, daugiau neketinama plėsti statybų, nes esą jau visos erdvės čia užimtos, kodėl savivaldybei ir bendruomenėms siūlomos „magaryčios“? Kad netriukšmautų ir nepabaidytų potencialių sklypų pardavėjų? Jei planuojant ir statant vėjo jėgaines įstatymai nebuvo pažeisti, jei jo atstovaujama bendrovė taip gali „parklupdyti“ ir savivaldybę – paduoti į teismą, laimėti bylą, areštuoti sąskaitą, kodėl dabar staiga kilo noras tartis su bendruomenėmis?
Nors kova su vėjo malūnais beprasmiška, bendruomenė „Lauksargiškiai“, kaip ir bendruomenė „Elbenta“, ketina rašyti kreipimąsi į įvairiais institucijas, prašyti, kad rajono Taryba netvirtintų detaliųjų planų vėjo jėgainėms statyti.
Tauragės regionas – vėjų zonoje
Triukšmas dėl vėjo jėgainių kilo Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose. Racionaliausia vėjo jėgaines statyti tik tose vietose, kurios patenka į vėjingiausius šalies ruožus. Šalies pajūris, Nerija, pamarys, Šilutės rajonas ir Tauragės regionas priklauso vėjingiausiai zonai, todėl čia interesas statybomis ir yra didžiausias. Idealu, jei sklypas ant kalvelės ir šalia kelio. Tai ženkliai sumažina statybos kaštus, o taupant pinigus ne visada paisoma gyventojų interesų. Vėjo jėgainių statytojai negirdomis nuleidžia bendruomenių patarimus statyti jas nuošaliose vietose, taip atitolinant jas nuo gyvenamųjų namų.
Jovita STRIKAITIENĖ