Šiuose Vakarų Lietuvos regionuose vidutinis vėjo greitis svyruoja nuo 5 iki 6 metrų per sekundę, todėl čia įrengtos modernios vėjo jėgainės gali viršyti 35 proc. efektyvumą. Įprastinėmis sąlygomis įrengtų vėjo jėgainių efektyvumas svyruoja nuo 27 iki 35 procentų.
„Vakarų Lietuvos potencialas jau beveik išnaudotas. Investuotojai perspektyviausiose vietovėse jau įrengė jėgainių parkus, todėl dabar žvalgosi naujų vietų. Šiuo metu dar yra regionų, kuriuose sąlygos vėjo elektrinių plėtrai būtų ekonomiškai patrauklios. Vėjo jėgainių projektai pradedami įgyvendinti Pakruojo, Biržų rajonuose – šių regionų tyrimų rezultatai sutampa su verslo planuose užsibrėžtais tikslais. Manau, kad mažiausias potencialas plėsti parkus yra Rytų Lietuvoje. Nors šiame regione gerai išplėtotas elektros perdavimo linijų tinklas, čia nepakanka vidutinio vėjo greičio“, – pabrėžia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys.
Pasak S. V. Pikšrio, yra įmonių, kurias domintų vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje, tačiau realūs įgyvendinimo projektai galės prasidėti tik tada, kai Lietuvoje bus pasiektas susitarimas dėl šalies teritorijos bendrojo plano jūrinės dalies panaudojimo bei apsaugos.
Iki 2020 metų Lietuvoje prie elektros tinklų prijungtų vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia turėtų būti padidinta iki 500 MW, tai yra, beveik dvigubai. „Šių metų pradžioje Lietuvoje vėjo jėgainių įrengtoji galia siekė 274 megavatus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) toliau skirsto likusią kvotų dalį skelbiamais aukcionais“, – teigia S. V. Pikšrys.
