Įstatymo pataisomis siūloma praplėsti išimčių sąrašą, kai vykdant tam tikrą ūkinę veiklą galima gauti bedarbio pašalpą.
„Šiuo projektu siekiama pašalinti vieną iš teisinių kliūčių gauti bedarbio išmoką“, – Eltai sakė T. Tomilinas.
Jeigu Seimas pritartų tai numatančioms Užimtumo įstatymo pataisoms, gauti bedarbio išmoką galėtų likviduojamų individualių įmonių, mažųjų, komanditinių ūkinių bendrijų savininkai.
Inicijuoti įstatymo pataisas Seimo demokratus T. Tomiliną ir L. Kukuraitį paskatino šių balandžio mėnesį laidoje „LRT girdi“ pristatyta istorija, kaip tapęs bedarbiu 36 metų darbo stažą turintis žmogus sužinojo, kad jokia nedarbo išmoka jam nepriklauso, nes valstybė kažkada inicijavo jo, seniai nevykdančios veiklos, mažosios bendrijos likvidavimą.
„Užimtumo tarnyba suteikė jam užimto žmogaus statusą, nepradėjo mokėti bedarbio pašalpos, nes vyras turi veiklos nevykdančią, bet dar nelikviduotą mažąją bendriją. Problema yra tame, kad mažosios bendrijos sąskaitos, kai valstybė inicijuoja likvidavimą, yra užblokuotos, tad bedarbis, net norėdamas, negali gauti kokių nors pajamų, o likvidavimą nutraukti galima tik teismo keliu. Keisčiausia yra tai, kad, jei žmogus pats inicijuoja bendrijos likvidavimą, tai bedarbio pašalpa yra mokama”, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo L. Kukuraičio, reikšminga Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių dalis negauna nedarbo draudimo išmokų.
Tikimasi, kad, priėmus įstatymo pataisas, sumažės rizika, kad laikinai darbo neturintys žmonės patirs skurdą ir socialinę atskirtį.
Šiuo metu Užimtumo įstatyme yra numatytos išimtys ir leidžiama gauti bedarbio pašalpą vykdant tam tikrą ūkinę veiklą, pvz. teikiant paslaugas pagal žemės ūkio kvitus arba turint mažąją bendriją, jei jai Juridinių asmenų registre suteiktas likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusas.
