Šventojo Sosto banką sukrėtė dar vienas skandalas. Praėjus aštuonioms dienoms po to, kai italas finansininkas Robertas Kalvis, geriau žinotas Dievo bankininko pravarde, dingo iš savo biuro, jo kūnas buvo rastas pakabintas po vienu iš Londono tiltų.
„Prakeiktas“ bankas
Tai ne ištrauka iš Holivudo trilerio scenarijaus, o tikras faktas. Tiesa, nutikęs dar 1982 metais.
61-erių R. Kalvis buvo antro didžiausio Italijoje privataus banko „Banco Ambrosiano“ prezidentas, kai šis žlugo iššvaistęs 1,5 mlrd. JAV dolerių neapdraustosioms paskoloms fiktyvioms kompanijoms Lotynų Amerikoje. Didžiausias „Banco Ambrosiano“ akcininkas tuo metu buvo ne kas kitas, o paties Vatikano bankas.
Iki šiol nežinoma, ar bankininko mirtis buvo savižudybė, ar vis dėlto žmogžudystė, juolab kad įvyko ji praėjus vos trims dienoms, kai R. Kalvio sekretorė iššoko pro Milano bako langą ir užsimušė. Ir po trijų dešimtmečių tiek Dievo bankininko žūtį, tiek Šventojo Sosto finansus tebegaubia tokia pat tiršta migla. Ir tai nepaisant periodiškai Vatikano bankui metamų kaltinimų pinigų plovimu ir ryšiais su Italijos mafija bei masonais, aukštų banko tarnautojų ir su jais susijusių buvusių slaptųjų tarnybų agentų areštų.
Šviežiausias skandalas, sudrebinęs Vatikano banką, kilo, kai pabandyta nelegaliai iš Šveicarijos į Italiją privačiu lėktuvu pergabenti 20 mln. eurų, priklausančių vienai Neapolio laivininkystės magnatų šeimai, nenorinčiai mokėti mokesčių. Buvo sulaikyti trys žmonės, įtariami korupcija ir sukčiavimu, vienas iš jų – vyskupas. Tačiau ir taip buvo aišku, kad virš banko jau kaupiasi audros debesys. Pirmiausia, vos įžengęs į Šventąjį Sostą, popiežius Pranciškus paskyrė naują Vatikano banko prezidentą – vokietį finansininką, aristokratą Ernstą fon Freibergą, Maltos riterių ordino narį. O visai neseniai pontifikas sudarė ir specialią penkių kardinolų komisiją banko veiklai tirti.
Nuo nacių aukso iki mafijos pinigų
Oficialiai vadinamas Religinių reikalų institutu, Vatikano bankas buvo įkurtas 1942 metais popiežiaus Pijaus XII specialiai Katalikų bažnyčiai priklausančių organizacijų bei dvasininkų religinėms reikmėms ar labdarai skirtoms lėšoms laikyti. Veikiantis viename iš bokštų prie Vatikano miesto vartų, jis savo duris atveria tik darbuotojams, religinių organizacijų atstovams ir akredituotiems diplomatams. Kadangi neskolina pinigų, jis net nėra klasifikuojamas kaip bankas, nors šis pavadinimas per pastaruosius dešimtmečius lipte prilipo – kaip ir gandai apie už jo sienų vykdomas bankines aferas.
Religinių reikalų instituto reputacija pagedo dėl ginčytinų finansinių operacijų iškart po Antrojo pasaulinio karo. Paskui, 1990-aisiais, buvo išleistos net kelios skandalingos knygos apie Vatikano banko veiklą, įskaitant ir tokią – „Nešventoji Trejybė: kaip nacių tinklas Vatikane išdavė Vakarų žvalgybas sovietams ir Vatikano holokaustas“. Šioje knygoje Vatikano bankas buvo kaltinamas priglaudęs nacių genocido metais iš Kroatijos, Ukrainos ir Jugoslavijos žydų, serbų bei čigonų prisigrobtą auksą. XX a. pabaigoje išgyvenusieji nacių žudynes net iškėlė Vatikano bankui ieškinį. O JAV valstybės departamentas 1998 metais paviešino savo pokario metų žvalgybos agento ataskaitą, patvirtinančią, kad karui pasibaigus į Vatikano banką iš Kroatijos buvo pervesti milijardai. Nors Vatikanas šiuos kaltinimus neigė, iki šiol nepaviešino ir Antrojo pasaulinio karo laikų dokumentų, kad įrodytų Šventojo Sosto banko nekaltumą.
Vis dėlto didžiausias skandalas įsiplieskė 1982-aisiais, žlugus bankui „Banco Ambrosiano“. Kaltinimai pinigų plovimu Sicilijos mafijai, ryšiais su masonų lože ir neaiškiomis paskolomis neegzistuojančioms organizacijoms kažkur Panamoje (beje, išduotomis su Vatikano banko palaiminimu) apipylė purvu ir Religinių reikalų institutą. Juolab kad tarp apkaltintųjų „Banco Ambrosiano“ žlugimu buvo ir lietuvių kilmės arkivyskupas Polas Marcinkus – Vatikano banko galva nuo 1971-ųjų iki 1989-ųjų. Tačiau būdamas aukštas dvasininkas jis Italijos teisėsaugai liko nepasiekiamas.
P. Marcinkus dievagojosi esąs nekaltas iki pat savo mirties 2006-aisiais. O Vatikano bankas, nors ir neigė esąs susijęs su „Banco Ambrosiano“ aferomis, sutiko išmokėti žlugusio banko kreditoriams 250 mln. JAV dolerių.
Operacija „Skaidri reputacija“
Naujausiame Vatikano banko skandale dėl 20 mln. eurų taip pat netrūksta spalvingų asmenybių. Italijos žiniasklaida netruko sužinoti, kad suimtasis vyskupas – Vatikano buhalteris Nuncijus Skaranas – yra pravardžiuojamas Donu 500 dėl savo meilės didžiausio nominalo euro banknotui. Tą pačią birželio 28 dieną dėl įtarimų korupcija bei pinigų plovimu buvo sulaikyti ir Italijos slaptosios tarnybos agentas Džiovanis Marija Citas bei finansų brokeris Džiovanis Karencijus. Manoma, kad vyskupas N. Skaranas pervesdavo stambias sumas į dvi banko sąskaitas – savo asmeninę bei sąskaitą, atidarytą labdaringoms įmokoms padėti pagyvenusiems žmonėms, ir iš jų. Dvasininkas jau prisipažino „pasielgęs blogai“, bet tik dėl to, kad norėjęs padėti draugams. Jeigu jis bus teisiamas ir pripažintas kaltu, vyskupui ir jo bendrininkams grės iki 6 metų kalėti.
Praėjus trims dienoms, aną pirmadienį, nuo pareigų nusišalino Vatikano banko direktorius ir jo pavaduotojas. Paolas Čiprianis ir Masimas Tulis pranešė atsistatydinantys „Vatikano banko ir popiežiaus sosto vardan“. Tačiau skuba, su kuria buvo priimtas sprendimas, verčia manyti, jog banko pareigūnai pasitraukė nevisiškai savo noru.
2010 metais P. Čiprianio ir tuomečio Vatikano banko prezidento veikla irgi buvo sukėlusi įtarimų teisėsaugininkams: finansų policijai konfiskavus 23 mln. eurų iš Vatikano sąskaitos Romos banke, pradėtas tyrimas dėl galimo pinigų plovimo. Tačiau kaltinimai tąsyk niekam nebuvo pateikti, pinigai irgi galiausiai grąžinti į sąskaitą.
Kita vertus, prokurorai nebenuleido akių nuo Religinių reikalų instituto – laukė naujos progos įrodyti, kad užsienio klientai gali naudotis Vatikano banku siekdami išvengti mokesčių.
Tradiciškai bankas atsisakydavo bendradarbiauti su Italijos teisėsauga tiriant finansinius nusikaltimus motyvuodamas Vatikano, kaip valstybės, nepriklausomybe. Bet dabar, kai prie Katalikų bažnyčios vairo stojo popiežius, akivaizdžiai pasiryžęs išbalinti Vatikano banko reputaciją, manoma, kad dvasininkai pagaliau taps sukalbamesni.
PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
