Dešimtys tūkstančių maldininkų susirinko pasižiūrėti relikvijų – aštuonių kaulų fragmentų, kurių dydis – nuo 2 iki 3 centimetrų ir kurie buvo eksponuojami ant dramblio kaulo pagrindo bronziniame relikvijoriuje ant pjedestalo šalia altoriaus Šv.Petro aikštėje.
Ant to relikvijoriaus, kuris buvo padovanotas popiežiui Pauliui VI 1971 metais ir kuris paprastai yra laikomas popiežiaus apartamentų koplytėlėje, yra išdrožinėtas šv.Petro, kuris buvo žvejas, metančio tinklus į jūrą, atvaizdas.
Relikvijorius išstatyti buvo atneštas prieš mišias. Prieš pat jų pradžią relikvijorius buvo atidarytas, kad matytųsi jo viduje patalpinti kaulų fragmentai. Po mišių relikvijos buvo nuneštos atgal į jų saugojimo vietą.
Prasidedant iškilmingai ceremonijai Pranciškus pasimeldė priešais relikvijorių, apjuostą baltomis ir geltonomis rožėmis, o paskui palaimino relikvijas smilkalais.
Dėl šių kaulų jau seniai nesutaria istorikai ir archeologai.
Kaulai buvo rasti 1940 metais, kasinėjant netoli senovinio monumento šv.Petrui, bet paskui liko dulkėti saugykloje.
Tik aptikusi netoli to kasinėto kapo užrašą „Petros eni“, kuris gali reikšti „Petras yra čia“, archeologė Margherita Guarducci (Margerita Garduči) paprašė ištirti tuos fragmentus.
Ji nustatė, kad kaulai priklausė tvirtam vyrui, kuris mirė 60-70 metų amžiaus ir buvo palaidotas su purpuriniais, auksu puoštais drabužiais. To pakako Pauliui VI įtikinti, ir jis 1968 metais pareiškė, kad šv.Petro kaulai buvo „įtikinamai“ identifikuoti.
Nesant DNR įrodymų, kurie patvirtintų tokias išvadas, debatai dėl to, ar tai tikrai vieno Jėzaus apaštalų kaulai, tikriausiai tęsis, bet Vatikanas yra sakęs, kad „neketina pateikti jokių argument“.
„Tikėjimas, Dievo žmonės, visuomet tikėjo, kad tai yra apaštalo Petro relikvijos ir mes toliau garbiname tuos kaip tokius“, - Vatikano laikraščiui „L'Osservatore Romano“ sakė Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas Rino Fisichella (Rinas Fizikela).
Po Mišių popiežius Pranciškus 36 asmenims, atvykusiems iš įvairių kontinentų ir simboliškai atstovaujantiems Bažnyčios įvairovei, įteikė savo pirmąją apaštalinę adhortaciją "Evangelii Gaudium" („Evangelijos džiaugsmas“), kuriame dėstomas raginimas visiems krikščionims skelbti Kristaus Evangelijos džiaugsmą bei viltį ir dalytis savo tikėjimu.
Apaštalinė adhortacija, dar vadinama paraginimu, buvo įteikta vienam vyskupui, kunigui ir diakonui, jauniausiems tarp neseniai įšventintų, taip pat vienuoliams ir vienuolėms, svarbiausių Tikėjimo metų susitikimų atstovams, tarp jų seminaristui, novicijui ir katechetui.
Be to, Pranciškus kreipėsi į ukrainiečius, kurie šiomis dienomis mini Holodomorą, sovietų režimo sukeltą didįjį badą, nuo kurio mirė milijonai žmonių, ir pranešė, kad mišių metu surinktos piniginės aukos bus skirtos Filipinams, kurie neseniai nukentėjo nuo supertaifūno.
Sekmadienio ceremonija baigėsi Benedikto XVI paskelbti Tikėjimo metai, kurie prasidėjo 2012-ųjų spalio 11 dieną, minint 50-ąsias svarbias Bažnyčios reformas patvirtinusio Vatikano II Susirinkimo pradžios metines.
Vatikanas paskelbė, kad Tikėjimo metai į Romą pritraukė 8,5 mln. maldininkų.
