„Metų metus aš slėpiau savo tikėjimą, to mane išmokė tėvai. Užbaigę maldą, jie slėpė Bibliją sode. Pchenjane tu negali patikėti net savo žmonai“, – prieš dvejus metus pasakojo Lee Joo-Chanas, sugebėjęs pabėgti iš Šiaurės Korėjos. Jis perplaukė Tumeno upę, esančia pasienyje su Kinija. Remiantis ką tik paviešinta „Open Door 2013“ ataskaita, Šiaurės Korėja ir toliau yra būtent toks pragaras, juodoji skylė, aprašyta Lee Joo-Chano. Ši šalis jau 11 metų pirmauja 50 valstybių sąraše, kurių valdžia žiauriausiai persekioja krikščionis. Nepaisant vilčių, atsiradusių su Kim Jong Uno atėjimu į valdžią, Šiaurės Korėja išlaiko savo koncentracijos stovyklas, kuriuose priversti dirbti nuo 50 iki 70 tūkstančių krikščionių, kaltų dėl to, kad jie metė iššūkį korėjietiškai marksizmo versijai. Ir vis dėlto Pchenjanas toli gražu nėra vienintelė tokia valstybė...
Krikščionių persekiojimas pasaulyje stiprėja, praneša „Open Door“. Jie naudoja tiesioginius informacijos šaltinius ir kiekvienais metais užsiima situacijos, susijusios su krikščionybe, analize. Šiemet į dešimties krikščionims žiauriausių valstybių sąrašą pateko: Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Afganistanas, Irakas, Somalis, Maldyvai, Malis, Iranas, Jemenas ir Eritrėja. Aštuoniuose iš jų dominuoja islamiška visuomenė.
Negatyvios krikščionybei 2013 metų tendencijos susijusios būtent su Islamu. Ši religija yra dominuojanti neramiuose Artimuosiuose Rytuose, kur mažiausiai 20 milijonų iš 356 milijonų gyventojų išpažįsta krikščionybę. Ši tendencija plinta ir į Pietus nuo Sacharos. Pavyzdžiui, septintoje reitingo vietoje yra Malis. Ši šalis 2012 metais netgi nebuvo patekusi į reitingą, tačiau po to, kai valdžią užgrobė separatistai-tuaregai ir islamistų kovotojai, ten pradėta diegti žiauri šariato forma. Buvo deginamos bažnyčios, krikščionims teko bėgti iš šalies.
Pastaraisiais mėnesiai sustiprėjo krikščionių persekiojimas Tanzanijoje, kuri atsidūrė 24 vietoje, Kenijoje (40 vieta), Ugandoje (47 vieta) ir Nigerijoje (50 vieta). Eritrėja iš 11 pakilo į 10 vietą. Grėsminga situacija susidarė Somalyje (5 vieta) ir Nigerijoje (13 vieta). Ši padėtis atspindi Islamo puolimą Afrikoje.
Nors Arabų pavasaris „krikščionims virto tikru pragaru“, nedidelė viltis atsirado būtent Magrebo šalyse. Tiesa, Libija po Muammaro Gaddafio nužudymo persikėlė iš 26 į 17 vietą, Tunisas, kur sustiprėjo salafitai, pakilo iš 35 į 30 vietą. Sirija, kurioje tęsiasi žiaurus pilietinis karas, jau nusinešęs 55 tūkstančių žmonių gyvybes, pakilo iš 36 net į 11 vietą. Tačiau Egipte, valdomame Brolių musulmonų, krikščionių padėtis pagerėjo. Egiptas atsidūrė 25 vietoje, o 2012 metais byvo 15-as.
Pranešimai apie krikščionių persekiojimą – tarsi Hemingvėjaus varpai, skambantys visiems mums. Kol Vakarai bus vertinami kaip politinis, prekybos ir kultūrinis lyderis, kurį reikia nugalėti, tol bus persekiojami ir krikščionys, kurie asocijuojasi su vakarais. Ten kur žudomi krikščionys, kenčia ir ir kitos religinės mažumos, homoseksualistai, moterys, politinė opozicija.
Tiesa, sumažėjo Kinijos religinis nepakantumas. Galbūt kinus tai padaryti privertė globali krizė ir suvokimas, kad Kinijos ekonomikos augimas iš dalies priklauso ir nuo geros JAV bei Europos ekonomikos būklės. Pekinas nukrito iš 21 į 37 reitingo vietą, patvirtindamas teigiamą tendenciją, prasidėjusią 2010 metais (tuo metu Kinija dar buvo 13 vietoje). Taip pat galima paminėti ir Pakistano progresą. Jis iš 10 nukrito į 14 vietą.
