Popiežiškoji kultūros taryba pradėjo šiuolaikinio religinio meno kampaniją: garsūs menininkai kviečiami kurti darbus religine tematika.
Pastebima, kad šiuolaikinio meno kūrėjai vis dažniau kūrybos semiasi iš religijos. Tad Šventasis sostas, vadovaujantis Katalikų Bažnyčiai, ieško mecenatų, kurie galėtų paremti šiuolaikinius kūrėjus ir jų kuriamus darbus naujiems maldų namams, suprojektuotiems šiuolaikinių architektų.
Popiežiškoji kultūros taryba ketina įsteigti komitetą, kuris būtų įgaliotas surasti ir pakviesti „pasaulinio garso“ šiuolaikinius menininkus.
Sukurtus darbus ketinama eksponuoti kitų metų Venecijos bienalėje, kurioje Vatikanas dalyvaus pirmą kartą. Skelbiama, kad jau atsirado vienas mecenatas Didžiojoje Britanijoje, tačiau jis paprašė neskelbti jo pavardės.
„Stengiamės užmegzti dialogą tarp bažnyčios ir šiuolaikinio meno – ypač su profesionaliais kūrėjais“, – pabrėžė monsinjoras Gianfranco Ravasi, Popiežiškosios kultūros tarybos prezidentas.
„Ieškome pasaulio garsenybių. Venecijos bienalėje dalyvauja didžiosios pasaulio valstybės, todėl Šventasis sostas norėtų, kad Vatikanas taip pat ten pasirodytų. Stengiamės pakviesti geriausius užsienio kūrėjus, kurie sukurtų religinės tematikos meno kūrinius“, – pridūrė G. Ravasi.
Krikščionybė buvo kertinis akmuo, formuojantis Vakarų meną – daugelį kūrėjų įkvėpė Botticelli, Mikelangelo Buonaroti ar Leonardo da Vinci darbai.
1960-aisiais popiežius Paulius VI-asis mėgino patraukti šiuolaikinių kūrėjų dėmesį, tačiau sulaukė tradicijų šalininkų pasipriešinimo.
Dabar Šventasis sostas nori atgaivinti Bažnyčios įtaką menui – kad šiuolaikinius kūrėjus įkvėptų religija.
Iki šiol neskelbiami menininkai, kurie kurs darbus, atstovausiančius Vatikanui Venecijos bienalėje, tačiau G. Ravasi pasakė, kad skulptorius Anishas Kapooras yra tokio tipo kūrėjas, kokių ieškoma. Taip pat galvojama pasikviesti Turnerio premijos laureatą Marką Wallingerį.
Nepriklausomas meno parodų kuratorius ir rašytojas Gilesas Waterfieldas atkreipia dėmesį, kad Vatikanas labiau turėtų orientuotis į kokybišką meną, o ne garsius menininkus.
Bažnyčia vis dar priešinasi šiuolaikiniam menui. Štai pernai vokiečių menininkas Gerhardas Richteris pristatė stiklo mozaiką, sukurtą specialiai Kelno (Cologne) katedrai (Vokietija). Mozaika sudaryta iš 11 200 spalvotų stikliukų – darbas vaizdavo Dievą tariamame chaose. Kelno katalikų kardinolas Joachimas Meisneris pasmerkė G. Richterio kūrinį ir paskelbė, kad kūrinys gali „papuošti mečetę ar kuriuos kitus maldos namus, tik ne Kelno katedrą“.
Paruošta pagal „The Independent“.
Monika Kutkaitytė
