Milijonai žmonių vakar dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse Vatikane. Greitai bus išrinktas naujas Vatikano valdytojas. Vatikanas - unikali valstybė su savo piliečiais, valdymu ir ekonomika.
Vatikano Miesto Valstybė (Vatikanas, kartais - Šventasis Sostas; lot. Vaticano, Stato della Citta del Vaticano) - valstybė - miestas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija.
Vatikane gyvena apie 920 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).
Vatikano istorija
Dar prieš krikščionybės atsiradimą Romos teritorija, kuri dabar vadinama Vatikano miestu, buvo laikoma šventa. 326 metais šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, menamoje šv. Petro kapavietėje, ir nuo to laiko šioje srityje augo gyventojų skaičius.
Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir netrukus, daugiau kaip tūkstantį metų, valdė didesnę dalį Italijos pusiasalio. XIX a. didesnę dalį popiežiaus valdomų žemių užgrobė jungtinė Italijos karalystė
1870 metais, kada Roma buvo užimta ir prijungta prie Italijos karalystės, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius Pijus IX atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus boikotuoti ją. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su Italija, tikėdamiesi su Europos didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius Pijus XI 1929 vasario 11 dieną pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. 1984 metais naujas konkordatas tarp Šventojo Sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, kuriomis Romos katalikų religija buvo paskelbta Italijos valstybine.
Politinė sistema
Vatikanas - mažiausia nepriklausoma valstybė–miestas. Santvarka - absoliutinė renkamoji monarchija. Vatikano valstybinis statusas aptartas 1929 metų Laterano susitarimu. Aukščiausioji ir neaprėžta valstybinė valdžia priklauso popiežiui. Jis yra valstybės ir vyriausybės vadovas, renkamas iki gyvos galvos kardinolų tarybos. Popiežius vykdo įstatymų leidimo, vykdomąją ir teisminę valdžią, kartu yra Romos katalikų bažnyčios vadovas.
Ministro pirmininko funkcijas atlieka valstybės sekretorius. Administracinis valdytojas yra gubernatorius, skiriamas popiežiaus. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 kardinolų įeina į Romos kuriją, kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų sinodas.
Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų.
Vatikano ekonomika
Unikali Vatikano ekonomika - tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pinigai už pašto ženklus, monetas ir turistinius niekučius, bilietus į muziejus bei leidinius. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip aplinkinėje Romoje.
Vatikane gyvena daugiausiai kunigai, patarnautojai, šveicarų sargyba. Pagalbiniai darbininkai (jų yra apie 3000) gyvena ne Vatikane.
Kultūros lobynas
Visas Vatikanas yra kultūros paminklas. Tokiuose pastatuosei kaip šv. Petro bazilika ar Siksto koplyčia yra pasaulinio garso menininkų kūinių - čia kūrė Botičelis, Mikelandželas. Vatikano biblioteka bei Vatikano muziejai taip pat yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos.
Parengė L.K.
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
