"Mes tikime nauja Amerika. Laikas žygiuoti už naują Ameriką", - nuo Lincolno memorialo laiptų daugiausia afroamerikiečių miniai sakė pilietinių teisių kampanijos lyderis Alas Sharptonas.
A.Sharptonas ir kiti kalbėtojai pagerbė M.L.Kingą ir kitus kovos už pilietines teises lyderius – už reikšmingą pažangą, padarytą per pastaruosius penkis dešimtmečius, kuri apima ir Baracko Obamos išrinkimą pirmuoju JAV juodaodžiu prezidentu.
Tačiau incidentas, kai pernai Floridoje buvo nušautas neginkluotas juodaodis paauglys Trayvonas Martinas , ir neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas anuliuoti dalį balsavimo teisių rodo, kad kova dar nesibaigė, sakė jie.
"Kingas Obamos galimybę matė prieš 50 metų. Pasaulis sukurtas iš svajotojų, kurių svajonės keičia tikrovę. O mes privalome ... vėl duoti savo jaunimui svajonių", - sakė A.Sharptonas.
Renginį „Nacionalinė akcija Svajonei įgyvendinti“ (National Action to Realize the Dream) vedė A.Sharptonas ir Martinas Lutheris Kingas III, nužudyto aktyvisto vyriausiasis sūnus.
"Niekam neleisime mūsų apgręžti. Toliau žygiuosime į laisvės žemę, - miniai sakė M.L.Kingas. – Žinau, kad Tėtis šypsosi iš aukštybių žinodamas, kad jūsų buvimas čia, šiandien, užtikrins jo svajonės išsipildymą".
Organizatoriai tikėjosi, kad 100 tūkst. žmonių dalyvaus eitynėse nuo Lincolno memorialo Nacionalinėje alėjoje pro Martino Lutherio Kingo memorialą iki Washingtono (Vašingtono) paminklo.
Nacionalinio parko tarnyba dalyvių neskaičiuoja, o organizatoriai kol kas savo skaičiaus nepateikė.
Šviečiant saulei didžiulė minia susirinko abipus 610 m ilgio baseino į rytus nuo Lincolno memorialo. Šeštadienį eitynėse dalyvavo atstovai iš daugiau nei 40 organizacijų, tarp jų - Tarptautinės tarnybų darbuotojų sąjungos (SEIU), Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų pažangą (NAACP) ir Amerikos mokytojų federacijos.
Šiuo renginiu buvo siekiama atkreipti dėmesį įvairias JAV visuomenės problemas, tokias kaip nedarbas, teisė balsuoti, ginkluotas smurtas, moterų teisės ir imigracijos reforma.
Nors Jungtinės Valstijos per kelis pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą socialinės politikos ir švietimo srityse, Vašingtone įsikūrusios viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research“ neseniai atlikta apklausa rodo, jog daugiau nei pusė respondentų yra įsitikinę, kad reikia nuveikti daug daugiau norint pasiekti visoms rasėms atvirą visuomenę, kokią įsivaizdavo M.L.Kingas.
M.L.Kingas buvo vienas iš šešių žmonių, organizavusių 1963-iųjų eitynes, kurios buvo JAV pilietinių teisių judėjimo dalis. Jis vedė apie 250 tūkst. žmonių prie Lincolno memorialo Nacionalinėje alėjoje ir pasakė savo kalbą „Turiu svajonę“ nuo memorialo laiptų.
„TIEK DAUG NEAPYKANTOS“
Ši kalba ir eitynės padėjo 1964 metais priimti Pilietinių teisių įstatymą, o 1965-aisiais – Balsavimo teisių įstatymą.
M.L.Kingas, kuriam 1964 metais buvo skirta Nobelio taikos premija, buvo nušautas 1968-ųjų balandžio 4 dieną, būdamas 39 metų.
Tai vis dar labai gerai prisimena 82 Velma Lois Jones (Velma Lius Džouns), buvusi matematikos mokytoja iš Memfio Tenesyje, kuri dalyvavo pirmajame mitinge prieš 50 metų, o šį šeštadienį vėl atėjo padėti palaikyti M.L.Kingo svajonės.
"Buvau prie Masonų šventyklos, kur jis tą vakarą turėjo kalbėti, laukiau, kol jis atvyks, kai sužinojau naujienas. Tai pribloškė", - sakė V.L.Jones.
"Šioje šalyje turime tiek neapykantos, kad jos naikinimas niekada nesibaigs, - sakė ji. – Tačiau tai, jog esu čia, sako mane turint viltį, kad bus geriau“.
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas B.Obama, kaip planuojama, trečiadienį, rugpjūčio 28-ąją, per ceremoniją prie Lincolno memorialo pasakys kalbą. Tą dieną per atminimo ceremoniją 15 val. Rytų pakrantės (22 val. Lietuvos) laiku visoje šalyje bus skambinama varpais.
61 metų slaugytojas Charlesas Wise‘as (Čarlzas Vaisas) sakė, kad su žmona iš Brotmanvilio Naujajame Džersyje atvyko į eitynes todėl, kad "taip klostantis įvykiams reikia dalyvavimo“.
"Negali stovėti nuošalyje ir tikėtis, kad viskas bus geriau. Turi išeiti ir padaryti, kad būtų geriau. Kai jie pradeda kėsintis į balsavimo teises, už kurias daugelis mūsų mirė, atsakymas yra „po velnių, ne", - sakė Ch.Wise‘as.
Pensininkas Harrisonas Hawkinsas (Harisonas Hokinsas), buvęs Smithsono (Smitsono) muziejaus darbuotojas, kuris šią savaitę atšventė 70-ąjį gimtadienį, prisiminė, kad per 1963-iųjų eitynes saugumas buvo daug mažesnis.
Dauguma minios šį šeštadienį buvo laikoma atokiau nuo Lincolno memorialo, o prieš 50 metų, kaip sakė H.Hawkinsas, "čia galėjai vaikštinėti“ ir „niekas tavęs nestabdydavo“. Jis sakė, kad buvo užlipęs ant memorialo laiptų klausytis M.L.Kingo kalbos.
Kaip ir kiti eitynių dalyviai, H.Hawkinsas pripažino, kad juodaodžiai amerikiečiai turi daug daugiau laisvės nei turėjo 7-ojo dešimtmečio pradžioje, ir sakė, jog vis dar stebisi, kad juodaodis tapo prezidentu.
"Buvo daug pokyčių, bet daug jų dar turi būti. Kongresas turi leisti Barackui Obamai dirbti ... Jie jį sulaiko. Jie nieko jam neleidžia daryti, vien dėl to, kad jis yra juodaodis", - sakė H.Hawkinsas.
Daugelis jaunų afroamerikiečių pasipiktino Trayvono Martino atveju ir tuo, ką vadina balsavimo teisių puolimu, bet sako, kad taip pat yra susirūpinę galimybėmis susirasti darbą ir grąžinti studentiškas dešimčių tūkstančių dolerių paskolas.
"Šiuo metu dirbu nepilną darbo dieną, bet iš to nieko negalima apmokėti", - sakė 29 metų Naada Boulandi (Nada Bulandi) iš Silver Springso Merilande, kuri nori tapti interjero dizainere ir kuri gegužę baigė koledžą.
Melas Wilsonas (Melas Vilsonas), Nacionalinės socialinių darbuotojų asociacijos vadybininkas socialiniam teisingumui ir žmogaus teisėms, sakė, kad su tokia problema susiduria daug mažumų.
"Vis dar kovojame su didžiuliu nedarbu, neproporcingu juodųjų ir ispanakalbių jaunimo nedarbu, ir tai turi pasikeisti", - sakė 66 metų M.Wilsonas.
