Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Šiaurės Korėją liautis derėtis ir pritarti jai siūlomam susitarimui, kuriuo šalis atsisakytų savo branduolinių ambicijų.
Šį raginimą Vašingtonas paskelbė, kai Kinijos sostinėje vykstančios šešių šalių derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos įstrigo dėl Pchenjano reikalavimo gauti milijonų dolerių vertės energetinę pagalbą.
Abiejų Korėjų, JAV, Rusijos, Japonijos ir Kinijos derybininkams pavyko suderinti pozicijas dėl beveik viso plano, pagal kurį Pchenjanas uždarytų savo branduolinius objektus mainais į ekonominę pagalbą ir saugumo garantijas.
Tačiau iš pradžių daug vilčių teikusios derybos įstrigo dėl Šiaurės Korėjos reikalavimo skubiai gauti didelę energetinę pagalbą - tai pakurstė kitų šalių nerimą, kad ją gavęs Pchenjanas nenorės vykdyti pažado visiškai atsisakyti savo branduolinių pajėgumų.
"Nemanau, jog dar reikia dėl ko nors derėtis. Jie paprasčiausiai turi priimti sprendimą", - sakė Vašingtono vyriausiasis derybininkas Christopheris Hillas (Kristoferis Hilas) žurnalistams prieš penktąją, paskutinę, derybų Pekine dieną.
"Manau, dabar yra metas, kuomet mes turime pamatyti, ar KLDR (Korėjo Liaudies Demokratinę Respubliką) domina ši galimybė, ar ne", - sakė jis.
Ch.Hillas užsiminė, kad galimybė pasiekti susitarimą nėra ilgalaikė, o jei šiuo šansu nebus pasinaudota, tai turės pasekmių.
"Šios derybos nebus amžinos, - pabrėžė Ch.Hillas. - Manau, nepasiekus susitarimo gali kiek pasikeisti politinis klimatas, jei ne Jungtinėse Valstijose, tai galbūt kuriose nors kitoje valstybėse".
Diplomatinis šaltinis sakė, jog Šiaurės Korėja derybose reikalauja, kad Jungtinės Valstijos ir kitos keturios valstybės kasmet jai skirtų 2 mln. tonų mazuto, kurio vertė siektų 600 mln. dolerių, bei 2 000 megavatų elektros - maždaug tiek dabar pagamina pati šalis.
Kitas diplomatinis šaltinis patvirtino, kad Šiaurės Korėja reikalauja ir mazuto, ir elektros, tačiau konkrečių skaičių nenurodė.
