Po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių karą terorizmui pasaulyje paskelbę amerikiečiai turi rimtų priekaištų Lietuvai, pirmadienį informuoja „Lietuvos rytas“.
Jungtinių Valstijų Kongresui pavaldžios agentūros ataskaitoje mūsų šalis minima tarp valstybių, kuriose nėra tinkamai apsaugoti radioaktyviųjų medžiagų šaltiniai.
Nerimaujama, kad tuo gali pasinaudoti teroristai. Turėdami tokių medžiagų jie galėtų pasigaminti vadinamųjų nešvarių bombų, kurios sprogdamos paskleidžia radioaktyviąsias medžiagas į aplinką.
Amerikiečiai vienoje Lietuvos onkologijos klinikų užtiko nutrūkusį signalizacijos kabelį. Jis turėjęs užtikrinti medicinos įrenginio, kuriame yra radioaktyviosios medžiagos kobalto-60, saugumą.
Agentūros ataskaitoje pateikta ir nuotrauka, kurioje matyti dalis radioterapijai naudojamo aparato, virš kurio kabo nutrūkęs kabelis.
Sukurti „nešvarią bombą“ yra sunku ir pavojinga, nes radiacija gali sužaloti arba nužudyti jos gamintojus. Tiesa, savižudžiams teroristams tai gali ir nerūpėti.
Pastaraisiais metais išpuolių panaudojant „nešvarias bombas“ grėsmę rimtai svarsto daugybės šalių vyriausybės.
JAV, Didžiojoje Britanijoje, kitose valstybėse specialiųjų tarnybų darbuotojai dalyvauja pratybose, skirtose pasirengti teroristų išpuoliams.
Techninis „nešvarios bombos“ terminas – radiacijos skleidimo įrenginys (RDD – radiation dispersal device). Ši jos savybė ypač patraukli teroristams.
Tokia bomba yra skirta skleisti aplinkoje radioaktyviąją medžiagą, turinčią ilgalaikį poveikį.
Sprogimo metu netoliese esantys žmonės gali žūti ar būti sužeisti. Bet didžiausią žalą padaro pasklidusios radiacinės medžiagos dalelės, kurios gali sukelti sunkių ligų.
Tačiau bene pavojingiausias sprogusios „nešvarios bombos“ poveikis – masinė panika.
Po rugsėjo 11-osios įvykių JAV energijos departamentas išleido per 100 milijonų JAV dolerių (apie 260 mln. litų) radioaktyviųjų šaltinių apsaugai kitose šalyse.
Ypač daug dėmesio amerikiečiai skyrė Rusijai bei kitoms posovietinėms šalims, tarp jų – ir Lietuvai.
Viena JAV remiamos programos dalių – medicinos aparatūros, kurioje naudojamos radioaktyviosios medžiagos, apsauga.
Speciali signalizacijos sistema buvo sumontuota prie visų spindulinei terapijai naudojamų ir kobalto-60 turinčių aparatų Lietuvoje. Tokie įrenginiai yra Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos onkologijos įstaigose.
Bet atvykę patikrinti, kaip vykdoma JAV vyriausybės remiama programa, amerikiečiai apstulbo. Vienoje ligoninėje užtikę nutrauktą kabelį tikrintojai išsiaiškino, jog kobalto-60 šaltinis visą mėnesį buvo be apsaugos.
Anot amerikiečių, šis kabelis – svarbiausia prietaiso apsaugos priemonė.
Gydymo įstaigos savo ataskaitoje jie neįvardijo.
Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas patvirtino „Lietuvos rytui“, jog iš JAV atvykę specialistai ieškojo pažeidimų.
Amerikiečiams užkliuvusi ligoninė, pasak jo, ruošiasi pakeisti senos kartos aparatūrą, naudojančią radioaktyvųjį kobaltą, modernesne – ji ketina įsigyti linijinį greitintuvą.
„Tuomet, kai lankėsi delegacija, patalpos, kuriose stovėjo spindulinei terapijai naudojama aparatūra, buvo rekonstruojamos, o pats įrenginys – išmontuotas. Iš jo buvo išimta galvutė su kobaltu ir uždaryta saugykloje.
Apie tai amerikiečiai buvo informuoti.
Tačiau išvadose jie vis tiek parašė, esą prietaisas su radioaktyviąja medžiaga nėra saugomas“, – stebėjosi A.Mastauskas.
Anot Radiacinės saugos centro direktoriaus, amerikiečių įdiegta apsaugos sistema tik papildo visas kitas saugumo priemones, kurių imtis reikalauja šalies ir tarptautiniai teisės aktai.
„Be to, galvutė su kobaltu sveria apie 600 kilogramų, į kišenę jos neįsidėsi, per keletą valandų jos neišimsi“, – A.Mastauskas atmetė amerikiečių prielaidą, kad iš Lietuvos gydymo įstaigų įmanoma pagrobti radioaktyviųjų medžiagų.
Kuri Lietuvos ligoninė sukėlė nerimą amerikiečiams?
A.Mastauskas griežtai atsisakė įvardyti įstaigą, kuri minima JAV specialistų ataskaitoje, remdamasis tuo, kad informacija apie radioaktyviųjų medžiagų šaltinius – slapta.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, seną aparatūrą šiuo metu keičia ir patalpas renovuoja Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.
Tačiau šios įstaigos atstovė Juventa Sartatavičienė atsisakė kalbėti apie užsieniečių tikrintojų vizitus ir įstaigoje vykstančią pertvarką.
Šiaulių ir Klaipėdos onkologai tikino, kad jokių signalizacijos gedimų neužfiksuota.
Praėjusią savaitę keli Kauno onkologijos ligoninės medikai pripažino, kad amerikiečių įrengtas apsaugos kabelis buvo nutrūkęs – aparatui sukinėjantis, jis neišlaikė įtampos.
„Kaip tik tuomet jo patikrinti buvo atvažiavę amerikiečiai. Tada jie ir nufotografavo tą kabelį“, – pasakojo nenorėjęs prisistatyti medikas.
Tačiau laikinai einantis Kauno onkologijos ligoninės direktoriaus pareigas Žilvinas Saladžinskas tikino, kad šioje Vašingtone pateiktoje ataskaitoje minima ne jo vadovaujama įstaiga.
„Amerikiečių specialistai lankėsi pas mus praėjusių metų pabaigoje. Jokių priekaištų neišgirdome“, – tikino Ž.Saladžinskas.
