Nors esu nebe jauno amžiaus, pirmą kartą gyvenme Lietuvos valstybės atkūrimo dieną buvau pakviesta į tokį nuostabų šios širdžiai brangios dienos paminėjimą. Esu neapsakomai dėkinga už nuotaiką, kurią parsinešiau į namus. Jaučiausi, tarsi sapne, atsidūrusi tarpukario Lietuvoje. Renginio vedančiosios veidas labai priminė Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės veidą. Jaunystėje iki ašarų prajokindavęs Čarlio Čaplino filmas - šį kartą kėlė daugiau graudulio, nei juoko. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ankūko Roko Zubovo ir Jo „Nepaklusniųjų“ kolegų nuostabūs gyvos muzikos garsai. Skoninga, jauki aplinka. Publika pabrėžtinai inteligentiška. Tiek daug gražaus jaunimo vienoje vietoje ne dažnai tenka pamatyti. Ačiū visai ateitininikijai už atgaivintas tokias gražias tradicijas, idėjas, laikyseną. Kuo geriausios sėkmės visuose darbuose ir siekiuose! Pagarba!

pirma karta girdziu apie tokius ateitinkus