Kai perskaičiau Rūtos Janutienės knygą „Dinastija“, kurioje ji, rodos, argumentuotai ir dokumentuotai pateikia nuomonę, kad Vytautas Landsbergis tarybiniais laikais buvo ne tik aktyvus komjaunuolis, marksizmo dėstytojas, bet ir KGB agentas, pagalvojau: dabar Vytautui yra tik dvi galimybės. Pirma – eiti į teismą ir įrodinėti, jog tai yra Rūtos pramanas arba, antra, eiti prie klausyklos ir išpažinti savo nuodėmes. Į teismą, matau, Vytautas Landsbergis nesirengia. Nemanau, kad jis ir prie klausyklos eis. Mat, mano nuomone, iš tiesų jis yra netikintis. Nes Dievo nebijo.
Tačiau labai tikėtina, kad jis, kaip jau įprasta, eis į tribūnas ir aiškins, kaip jis vienas, tokiems kaip aš besipriešinant, išvadavo Lietuvą.
Vasario 16-tą lips, ko gero, jis ir į Signatarų rūmų balkoną, kuriame eilinį kartą bandys atlikti Jono Basanavičiaus vaidmenį. Niekada, bent man, to vaidmens atlikimas nebuvo įtikinamas. Labai jau skirtingos tos asmenybės. J.Basanavičius visada pergyveno dėl Lietuvos likimo. V.Landsbergis į Lietuvos istoriją įeis kaip politinis egoistas, nepotizmo ir klaninio veikimo tipažas. J.Basanavičius lietuvius vienijo nesiekdamas postų. V.Landsbergis į Lietuvos istoriją įeis kaip didis tautos skaldytojas. Dauguma mūsų žmonių tai gerai suvokia. Tiesa, savoji mažuma palaiko naująjį „patriarchą“. Kaip rodo apklausos, tokių žmonių nedaug. Daugumai nekaip dvelkia jo kalbos apie Tėvynę ir apie jos priešus. Kaip šunaujos ir runkelių atstovas, o mūsų tikrai daug, pripažįstu – jis yra priešų paieškos čempionas. Niekas nesuranda tiek daug vidaus ir išorės priešų.
Dauguma jaučiasi nejaukiai, kai mato V.Landsbergio monospektaklius iš tribūnos ar balkone. Jo vietoje normalus politikas tokių spektaklių atsisakytų. Pirmiausia ateitų į teismą ir įrodytų, kad jis stalininiame komjaunime nebuvo, marksizmo nedėstė ir „Dėdulės“ slapyvardžio neturėjo. Ir, kad tokias žurnalistines kirvarpas kaip R.Janutienė reikia bausti.
Priešingu atveju, jo viešas demonstravimasis didina nepasitikėjimą mūsų valstybe ir nacionalines šventes paverčia farsu.
Todėl noriu kreiptis į gerbiamą profesorių: susilaikykite nuo tribūninių ir balkoninių kalbų atgriaudėjančių švenčių metu. Tuo Jūs toms šventėms suteiksite daugiau autentiškumo, nuoširdumo, išvaduosite šimtus tūkstančių žmonių iš nejaukių situacijų. Tiesiog pabūkite kukliu tų švenčių dalyviu. Kol paaiškės, kad Jūs buvote tikru rezistentu, tikru disidentu ir slapyvardėmis nesusaistytu žmogumi.
Povilas Gylys
