Antradienį paskelbti tyrimo duomenys parodė, kad rodiklis pasiekė 52,3 punkto, palyginti su 50,8 punkto sausio mėnesį.
Daugiau nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos augimą.
Bendros valiutos bloko gamybos apimtys sausį ėmė augti, atsigaudamos po nuosmukio, susijusio su tiekimo grandinių sutrikimais, COVID-19 pandemija ir karu Ukrainoje.
Infliacijai vis dar išliekant aukštai, bet po truputį mažėjant, o Kinijai vėl atvėrus savo ekonomiką po griežtų ribojamųjų priemonių, Europos augimas ėmė atsigauti, žadindamas viltį, kad euro zona gali išvengti nuosmukio.
„Verslo veikla euro zonoje vasario mėnesį augo daug greičiau, nei tikėtasi“, – teigė „S&P Global Market Intelligence“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Jo teigimu, padidėjęs PMI rodiklis gali rodyti euro zonos ekonomikos augimą pirmąjį šių metų ketvirtį, galbūt sieksiantį šiek tiek mažiau nei 0,3 procento.
Visgi spartesnio augimo ir vis dar didelės, nors ir mažėjančios, infliacijos derinys paskatins Europos Centrinį Banką (ECB) toliau didinti palūkanų normas, perspėjo analitikas.
ECB nuo 2022 metų liepos mėnesio jau penkis kartus padidino palūkanų normas ir pranešė, kad planuoja tai daryti kovo mėnesį ir tikriausiai dar vėliau.
Penktadienį Prancūzijos centrinio banko valdytojas Francois Villeroy de Galhau apibūdino šias pastangas kaip „ilgo nuotolio lenktynes“ mažinant infliaciją iki nustatyto tikslo – 2 procentų.
„Augimą skatino stiprėjantis pasitikėjimas, blėstant nuosmukio baimei, o infliacijai, regis, jau pasiekus aukščiausią tašką, nors gamybai taip pat buvo naudingas esminis tiekėjų veiklos pagerėjimas“, – pažymėjo Ch. Williamsonas.
„Su pandemija susiję pristatymo vėlavimai <...> užleido vietą greitesniems pristatymo terminams, o tai savo ruožtu reiškia, kad kainodaros galia pereina nuo tiekėjų prie gamyklų pirkimo vadybininkų, taigi mažėja pramonės kainų infliacija“, – pridūrė analitikas.
