Vartotojų teisių direktyvoje suvienodinamos pagrindinės informacijos suteikimo vartotojams taisyklės bus taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taigi iš esmės bus sudaromos vienodos sąlygos sudaryti sutartis, kai verslininkas ir vartotojas yra iš skirtingų valstybių narių.
Vartotojų teisių direktyvoje numatyta, kad per 14 dienų terminą vartotojas, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas išlaidų (išskyrus prekės siuntimo atgal pardavėjui išlaidas, jeigu nesusitarta kitaip), gali atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Be to, vartotojai galės lengviau ir patogiau atsisakyti sutarties – apie sutarties atsisakymą vartotojas galės pranešti pardavėjui pateikdamas užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Jeigu informacija apie teisę atsisakyti sutarties vartotojui nepateikiama, laikotarpis, per kurį galima atsisakyti sutarties, ilginamas iki 12 mėnesių. Pažymėtina, kad teisės atsisakyti sutarties laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna prekes, o ne nuo sutarties sudarymo dienos, kaip buvo iki šiol. Sudarant paslaugų teikimo sutartį sutarties atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo momento. Taip pat įtvirtinama, kad vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo turi grąžinti vartotojui visas jo sumokėtas sumas, įskaitant prekės pristatymo mokestį, jeigu prekės pristatomos verslininko siūlomu standartiniu būdu.
Nauja yra ir nuostata, kad pardavėjas privalo pristatyti prekę pirkėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu nesusitariama kitaip. Kol prekė keliauja pas vartotoją, visą atsakomybę dėl jos galimo sugadinimo ar praradimo prisiima pardavėjas. Jeigu pardavėjas neįvykdo pareigos pristatyti prekių per nustatytą terminą, vartotojas gali nustatyti papildomą terminą prekių pristatymui, tačiau jeigu pardavėjas nepristatys prekių ir per papildomą terminą - pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį.
Direktyva taip pat įtvirtina didesnę vartotojų apsaugą, kai sudaromos sutartys dėl skaitmeninio turinio teikimo. Reglamentuojami vartotojams teikiamos informacijos ypatumai: pardavėjai vartotojams privalės pateikti informaciją apie skaitmeninio turinio funkcines savybes, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones, skaitmeninio turinio suderinamumą su technine ir programine įranga. Vartotojas turės teisę atsisakyti sutarties dėl skaitmeninio turinio (pavyzdžiui vaizdo ar garso įrašo) pirkimo, tačiau šia teise galima pasinaudoti tik iki siuntimo proceso pradžios.
Daugiau aiškumo – jokių paslėptų mokesčių
Pagal naujosios Direktyvos nuostatas vartotojui turi būti pateikiama visa su sutarties sudarymu susijusi informacija prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nepriklausomai nuo sutarties sudarymo būdo. Pardavėjas, sudarantis su vartotoju sutartį, įpareigojamas pateikti aiškią informaciją, kad vartotojas galėtų priimti suteikta informaciją pagrįstą sprendimą. Pardavėjas privalo nurodyti svarbiausias prekės ypatybes, pardavėjo juridinį adresą, visą įmonės pavadinimą, kontaktus bei visą prekės ar paslaugos kainą, įskaitant mokesčius ir papildomas gabenimo, pristatymo bei pašto išlaidas.
Labai svarbi nuostata, kad direktyvoje nustatomas draudimas interneto svetainėse iš anksto pažymėti langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo, taip panaikinami paslėpti prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos vartotojams (vadinamieji „mokėjimo spąstai“). Iki šiol pirkdamas lėktuvo bilietą nepakankamai atidus vartotojas galėjo įsigyti ir papildomas paslaugas (pavyzdžiui kelionės draudimą ar pervežimą iš oro uosto į viešbutį) kurių jis neplanavo pirkti. Papildomų paslaugų norintys atsisakyti vartotojai dažnai turėdavo panaikinti tokias žymas patys. Dabar pardavėjas turi nurodyti galutinę produkto arba paslaugos kainą ir gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno mokesčio, numatyto papildomai prie mokesčio verslininkui už pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą. Jeigu vartotojas neduoda aiškaus sutikimo dėl papildomų mokėjimų, jis turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.
Direktyva taip pat draudžiami tam tikri papildomi mokesčiai vartotojams. Iš vartotojo nebus galima reikalauti didesnių mokesčių už konkrečių mokėjimo priemonių, pavyzdžiui, kredito kortelių naudojimą nei faktinės verslininko sąnaudos dėl tų mokėjimo priemonių naudojimo. Taip pat verslininkai, naudojantys specialiąsias telefono linijas, kuriomis su jais gali susisiekti vartotojai, negalės nustatyti didesnio mokesčio, nei bazinis pokalbių telefonu mokestis.
