Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo išduota 414 tūkst. kreditų. Per tris šių metų ketvirčius LSVKA įmonės iš viso išmokėjo apie 35 mln. eurų kreditų. Visa per šį laikotarpį klientų sumokėta bendra vartojimo kredito kaina, į kurią įtraukiamos ir administravimo, kreditingumo vertinimo bei kitos išlaidos, sudarė 7,25 proc. šios sumos.
„Artėjant Vartojimo kredito įstatymo priėmimui ir aiškėjant galutinėms įstatymo nuostatoms įvertinome dabartinį įmonių verslo modelį - kainodarą, kreditų portfelio struktūrą, pajamas – ir atitinkamai perskaičiavome finansinius rodiklius, pritaikydami siūlomus ribojimus. Prognozuojame, kad LSVKA narių metinės pajamos mažės 7,77 mln. eurų - nuo 33,77 iki 26 mln. eurų (23 proc.)“, – sako LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.
Anot jo, kai kurios perteklinės pataisos situaciją gali dar labiau pabloginti. Įstatymo projekte numatoma, kad kredito kaina negali viršyti paskolintos sumos. Tok siūlymas yra perteklinis ir nepamatuotai apribos paslaugų teikėjų, duodančių ilgesnės nei metų trukmės kreditus. Anot L. Valicko, tokia kredito kainos riba paskatins kreditų sumų augimą.
Jis priminė, kad lapkričio 4-ąją, Seime turėtų būti priimamas Vartojimo kredito įstatymas, todėl šiuo metu daugelis visuomenės problemų viešojoje erdvėje dirbtinai siejamos su vartojimo kreditais.
„Daug kalbama apie baudas vartojimo kreditų įmonėms, visuomenės nepasitikėjimą, tačiau dažniausiai neigiamai sektorių vertina tie, kurie nesinaudoja jo paslaugomis. Atrodo, kad vartojimo kreditų davėjus siūloma bausti už visų nuodėmes, nes įstatymo projekte numatytos baudos legaliai veikiančioms įmonėms bus didesnės už taikomas nelegaliai paslaugas teikiančiam verslui. Sutinkame, kad baudos turi būti didinamos dvigubai ir tam buvome radę bendrą sutarimą, tačiau dabartiniame projekte siūloma baudas didinti dar labiau ir numatyti baudas nuo apyvartos, kurios sužlugdytų bet kurią mažesnę įmonę“, – teigia L. Valickas.
Jis pripažįsta, kad vartojimo kreditų sektorių reguliuoti griežčiau reikėjo, o įmonės pritarė daugeliui reikalavimų iš esmės pakeisiančių situaciją rinkoje. Įmonės palaikė apribojimus neteikti kreditų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reikalavimams reklamai, naktinio skolinimo draudimui, 2 dienų „nusiraminimo“ laikotarpiui, iki 75 proc. sumažintoms metinėms vartojimo kredito palūkanoms.
LSVKA prezidentą nustebino tai, kad nepaisant vykusių konstruktyvių diskusijų vis dar atsiranda naujų pasiūlymų, kaip sugriežtinti įmonių veiklą ir apie šį verslą kuriami mitai.
„Dalis LSVKA narių – tarptautinės kompanijos, turinčios netgi bankines licencijas ir paslaugas teikiančios ne tik daugelyje Europos šalių, bet ir kituose žemynuose. Kai kurios iš jų yra išleidusios vertybinius popierius. Biržoje kotiruojamoms bendrovėms keliami labai aukšti verslo skaidrumo standartai, tuo tarpu įmonių investuotojams svarbi verslo filosofija ir rinkos perspektyvos, todėl toks atvirai priešiškas Lietuvos institucijų požiūris kuria neigiamą šalies įvaizdį tarptautinėje verslo bendruomenėje“, – pastebi LSVKA prezidentas L. Valickas.
Jis pastebi, kad Lietuvoje vartojimo kreditų teikimas, palyginti su situacija, buvusia prieš penkerius ar septynerius metus, gerokai pasikeitė. Įmonės tapo atsakingesnės ir lankstesnės, o konkurencija rinkoje išaugo.
Be to, Lietuvoje veikia tokia šiuolaikiška kreditingumo vertinimo sistema, kurios neturi daugelis kitų Europos šalių. Ja naudojasi visos finansų įmonės – tiek smulkiųjų kreditų bendrovės, tiek bankai – kreditingumo vertinimo tvarka Lietuvoje yra viena pažangiausių, todėl nėra būtinybės jos keisti. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo projekte numatyti nauji kreditingumo vertinimo kriterijai, kai siūloma ne tik vertinti kreditingumą, bet ir patikrinti visą vartotojo pateiktą informaciją, tik įneš sumaišties.
„Gerbiame įstatymų leidėjų ir reguliuotojų pastangas išspręsti finansiniame sektoriuje susidariusias problemas ar užkirsti kelią joms susidaryti ateityje. Labiausiai smulkiųjų vartojimo kreditų įmones neramina tai, kad sumažėjus galimybėms gauti kreditą paklausą patenkins nekontroliuojamas šešėlinis sektorius, kuriame klesti operacijos grynaisiais. Todėl siūlome Vartojimo kredito įstatyme išvis uždrausti teikti kreditus grynaisiais pinigais ne prekybai skirtose vietose“, – pabrėžia L. Valickas.
Verslininkai tvirtina, kad prie tokios gausybės pakeitimų reikės laiko prisitaikyti, pakeisti informacines sistemas ir verslo modelį. Įgyvendinant nustatomus įpareigojimus verslui, įstatymuose yra įtvirtinta taisyklė, numatanti, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Todėl tikimasi, kad įstatymas įsigalios kitą gegužę, o ne po mėnesio, kaip siūloma dabar.
