„Rūšiuokite atliekas, rūpinkitės aplinka“, – kviečia valdžios atstovai ir nevyriausybininkai. Tačiau nusprendusiam pradėti gyventi ekologiškai piliečiui reikia ne tik atsakomybės jausmo, bet ir kantrybės, mat kelyje į ekologišką gyvenseną kol kas netrūksta kliūčių.
Antrą dešimtmetį Lietuvoje skaičiuojanti atliekų rūšiavimo praktika įsigali labai pamažu. Statistika byloja, kad mūsų šalyje per metus susikaupia 3 mln. tonų atliekų, vien Klaipėdoje – arti 100 tūkst. tonų. Perdirbama kur kas mažiau. Visos šalies mastu – tik 450 tūkst. tonų.
Apie „varpelius“ – anekdotai
Apie spalvotųjų varpelio formos rūšiavimo konteinerių paieškas mieste jau sklando anekdotai.
Miesto centre, I. Kanto gatvėje, gyvenanti klaipėdietė, tiksliai žinanti savo kvartalo vietas, kuriose įrengti konteineriai, prisipažino su keliais makulatūros ir barškančių plastiko pakuočių maišeliais apibėgusi kone visą rajoną, tačiau visos popieriui ir plastikui skirtos ertmės pasirodė esančios pilnos.
Kita miestietė, gyvenanti pietinėje Klaipėdos dalyje esančioje Vyturio gatvėje, pasakojo, kad praėjusią vasarą, po to, kai vieną iš kieme stovėjusių spalvotųjų konteinerių sudegino vandalai, iš kiemo dingo visi trys.
Miestelėnai šmaikštauja, esą spalvotieji varpeliai šviečia iš tolo – artėjant prie jų, ant žemės matyti vis daugiau plastikinių pakuočių, sutraiškyto stiklo šukių bei popieriaus skiaučių.
Į keblias situacijas patenka ne vienas užsienietis, atliekas rūšiuojantis nebe pirmus metus. Kalbama, esą sostinėje dirbę Suomijos piliečiai, kategoriškai nesutikę mesti sunaudotų galvaninių elementų į bendrus konteinerius, galų gale susidėjo visus juos į maišelį ir nuskraidino išmesti į gimtąją šalį.
Savo ruožtu ne vienas lietuvis turi ką papasakoti iš savo patirties kitose šalyse, kur atliekų rūšiavimas – toks pat įprastas dalykas, kaip mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas.
„Nuvažiavusi pagal mainų programą studijuoti į Vokietijos akademinį miestą Konstancą su draugėmis apsigyvenau bendrabutyje. Jo komendantas, pastebėjęs, kad svetimšaliai ne visuomet surūšiuoja šiukšles ir neapdairiai meta jas į skirtingoms atliekoms skirtas šiukšlių dėžes, iškratė jas tiesiai ant virtuvės grindų. Po tokios pamokos niekas nebepamiršdavo, kam skirtos skirtingos šiukšlių dėžės“, – prisiminė klaipėdietė Daiva.
Skatins kompensacijomis
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, miesto „varpelių“ žemėlapis – gana tankus ir atitinka privalomąjį vieno konteinerių komplekto 600 gyventojų kriterijų.
Iki šių metų pabaigos rūpinimąsi rūšiavimo konteineriais iš Klaipėdos savivaldybės administracijos perims Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Anot jo direktoriaus Šarūno Reikalo, vienas esminių tikslų, perėmus šią pareigą – užtikrinti, kad konteinerių turinys būtų reguliariai išvežamas.
„Be to, dabartinė konteinerių išdėstymo schema kai kur yra per tanki, o kitur – per reta, tad mėginsime tai koreguoti“, – mano Š. Reikalas.
Pokalbininko teigimu, esama idėjų skatinti rūšiavimą ne tik skambiais šūkiais, bet ir kompensacijomis, kurios būtų taikomos vežėjams už kiekvieną į sąvartyną neatvežtą nesurūšiuotų atliekų toną.
D. Berankienės teigimu, šiuo metu rūšiavimo konteinerių tinkle baltų dėmių esama tik individualių namų kvartaluose, sodų bei garažų bendrijose. Ilgainiui ir jų esą nebeliks.
Dabar mieste pastatytus antrinių žaliavų konteinerius (263 – popieriui, 168 – plastikui, 263 – stiklui) iki metų pabaigos turėtų papildyti dar 50 komplektų. Šįmet šiaurinėje miesto dalyje planuojama įrengti aikšteles pirmiesiems mieste pusiau požeminiams buitinių atliekų konteineriams, taip pat skirtiems ir rūšiavimui.
Savų „pataisų“ pridaro vandalai. D. Berankienės duomenimis, nuo šių metų pradžios mieste sudeginti keturi konteineriai.
Elementams ir drabužiams
Rūšiavimas aprėpia vis platesnį įvairių buities atliekų spektrą. Nuo pernai klaipėdiečiai gali išmesti senus drabužius, užuolaidas, žaislus ir kitokius tekstilės gaminius į geltonus bendrovės „Dėvėdra“ konteinerius.
Iš pradžių jie išdygo prie „Rimi“ prekybos centrų, vėliau pasklido ir po gyvenamuosius kvartalus. Šiuo metu Klaipėdoje yra pastatyta per šimtą tokių konteinerių.
Anot „Dėvėdros“ direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Dirkstienės, šiuo metu bendrovė aptarnauja tik Klaipėdos miestą, tačiau pageidavimą turėti specialių konteinerių drabužiams jau išreiškė ir Neringa.
Dalis surinktų drabužių, kurie į konteinerius turi būti dedami švarūs ir supakuoti į polietileninius maišelius, keliauja į Afriką.
Kiti – į perdirbimo įmones Europoje.
Panaudotų galvaninių elementų surinkimu rūpinasi atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“. Jos konteineriai pastatyti „Iki“ ir „Senukų“ prekybos centruose, „Statoil“ degalinėse, daugelyje mokyklų, taip pat – ir aukštųjų, vaikų darželiuose, kai kuriose įmonėse.
Beje, atliekų tvarkymo specialistai klaipėdiečiams primena, kad negabaritines atliekas reikia dėti ne prie rūšiuotų, o prie mišrių atliekų konteinerių. Sudėjus į maišus palikti prie jų galima ir žaliąsias atliekas – lapus ir šakas.
• Klaipėdoje 2008 m. pirmąjį ketvirtį surinktų atliekų kiekiai
• Mišrios komunalinės atliekos – 21 551 tona
• Mišrios statybos ir griovimo atliekos – 5 754 tonos
• Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo plano vykdymą iki 2010 metų turime surinkti 6 proc. popieriaus ir kartono, 2 proc. plastiko, 3 proc. stiklo atliekų.
• Iš viso šiandien Klaipėdoje rūšiuojama tik 6 proc. visų atliekų, o pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą artimiausiais metais turėsime pasiekti 11 proc. rodiklį.
Valerija Lebedeva
