Aplinkos apsaugos ministerija, regis, pačia aplinka nelabai ir rūpinasi. Ministerijos pavaldi Gyvosios gamtos inspekcija prieš savaitę UAB „Naujamiesčio būstas" pavėluotai davė leidimą ardyti varnų lizdus. Šis leidimas buvo duotas tada, kai paukščiai jau sudėjo kiaušinius ir prasidėjo perėjimo metas. Ardyti paukščių lizdus jų perėjimo metu draudžią ES direktyvos.
Leidimą davęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas teigia, kad varnų lizdus ardyti buvo nuspręsta dėl žmonių sveikatos ir saugos labui. Kodėl tai nebuvo padaryta prieš pradedant paukščiams perėti, jis nekomentavo.
Gyvūnų globa besirūpinančios organizacijos savanorė Orinta Valiūnienė piktinasi tokiais nehumaniškais ir barbariškais varnų lizdų naikinimo būdais: „Aplinkos ministerijos pavaldaus departamento veiksmai negali būti pateisinami jokiais atvejais. Tai nė ne teisės normų, o žmogiškumo klausimas. Manyčiau, kad lizdų ardytojai turėtų sulaukti griežtų valstybės numatytų sankcijų".
„Paukščių skaičiaus mažinimas turėtų vykti humaniškais būdais, o ne kraštutinėmis žiauriomis priemonėmis. Toks pavyzdys yra labai netinkamas jauniesiems mūsų visuomenės nariams - vaikams ir jaunuoliams. Liūdna, kad siekiant tikslo, pasirenkamas lengviausias būdas, neatsižvelgiant į skaudžias pasekmes", - pridūrė ji.
Patys „Naujamiesčio būsto" darbininkai teigia, kad jie šį darbą dirba jau ketvirtus metus, tačiau tikina, kad lizdų išardymas yra bevaisis. Po kelių dienų tarp šakų vėl bus pilną lizdų, sako jie. Kasmet apsiginklavę kauptukais ir šakėmis jie pasiekia aukštai medžiuose esančius lizdus, juos drasko, o kiaušinius susikrauna į maišus.
Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė cituoja dokumentus, kodėl buvo naikinami lizdai, tačiau, kodėl taip vėlai, taip pat neatsakė. Ji teigia: „Noriu atkreipti dėmesį, kad Paukščių direktyvos numato, kad jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, tuomet lizdus galima ardyti siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį, dėl floros ir faunos apsaugos".
Paulius Tumosa
