Asta Volkovaitė
Suaukoti Šiaulių apskrities gyventojų daiktai ne visada nukeliauja vargšams. Savaitraštis „Šiauliai plius“ išsiaiškino, kad Šiaulių vyskupijos „Caritui“ žmonių suaukoti drabužiai nugula ir dėvėtų rūbų parduotuvių lentynose.
Suaukoti drabužiai parduodami?
„Turite dar tinkamų naudoti, bet nereikalingų drabužių arba daiktų? Padovanokite juos stokojantiems“, – savo internetiniame puslapyje ragina Lietuvos „Caritas“. Pastaruoju metu jis buvo ir vienas iš tų, kuris siekė aprengti ir būtiniausiais produktais aprūpinti Ukrainos žmones, rengė humanitarinės pagalbos akciją. Be jos būta ir daugiau gražių bei stambių akcijų, kurių metu stengtasi skurstančiuosius aprūpinti įvairiais daiktais ir drabužiais. Būtent jų kelionė į vargšų namus parūpo vienai savaitraščio „Šiauliai plius“ skaitytojai, kuri mėgsta dažnai lankytis dėvėtų drabužių parduotuvėse.
„Vis dažniau dėvėtų rūbų parduotuvėse aptinku drabužių su lietuviškais prekių ženklais. Esu girdėjusi, kad šie drabužiai gali atkeliauti iš tų, kurie šiuo metu renka paramą Ukrainai“, – kalbėjo moteris. Ne viename turguje, kur prekiaujama dėvėtais drabužiais, moteris teigė mačiusi rūbų, kurie lietuvių dizainerių yra siuvami pagal užsakymą ir tikrai negaminami masiniu būdu, tad mažai tikėtina, kad galėjo iškeliauti į užsienio rinką ir labdaros keliu sugrįžti į Lietuvą. Ypač daug moteris sako randanti lietuviškų vaikiškų rūbų. Jos spėjimą patvirtina ir komentarai, atsirandantys beveik po kiekvieno straipsnio apie „Caritas“ veiklą. Juose jau senokai sakoma, kad geriausi suaukoti rūbai iškeliauja į dėvėtų rūbų parduotuves.
„Carito“ durys atviros ne tik skurdžiams ir geradariams
Negi parama Ukrainai ar Afrikai gali būti tik priedanga kažkam pelnytis? Vis dėlto bet kokia pasėta abejonė turėtų būti patvirtinta ar išsklaidyta. Nutarėme susisiekti su paramą ukrainiečiams ką tik baigusiu rinkti Šiaulių vyskupijos „Caritu“. Skelbta, kad norintys aukoti daiktais turėtų susisiekti su direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskiene. Straipsnio autorė, prisistačiusi parduotuvės savininke, paskambino šalia direktoriaus pavaduotojos pavardės skelbiamu telefono numeriu.
Atsiliepusiai moteriai neslėpėme, kad norime ne aukoti, o nusipirkti drabužių. Pašnekovė nepuolė neigti, kad „Caritas“ tokia komercine veikla neužsiima, o leido suprasti, kad drabužiais bus galima apsirūpinti kurią nors kitą, bet tik ne pokalbio dieną.
„Šiandien tai jau tikrai ne. Jums reikėtų kalbėti…“, – siūlė pašnekovė ir neprašyta puolė diktuoti vienos savanorės telefono numerį.
Veža maišais
Pokalbis su „Caritas“ savanore Milda numetė paslapties šydą. Manydama, kad kalba su parduotuvės savininke, moteris ne tik neslėpė nepasitenkinimo tais, kuriems renkamos aukos, bet ir papasakojo apie tai, kas vyksta už Pastoracinio centro sienų.
„Asocialios moterys turgaus maišais išvažiuoja ir po to jos pačios (gautus drabužius, – aut. past.) pardavinėja. Aš pakraupus buvau. Neišauga tų drabužių taip greitai, kiek jų išsiveža“, – apie pagalbos prašančiuosius atsiliepė savanorė. Jai atrodo keista ir tai, kaip kai kurie žmonės prašo pagalbos.
„Vyskupo ar kanclerio vardu ieško apsirengti. Kai pagalvoji, kaip tai šlykštu“, – prisiminimais emocingai dalijosi savanorė. Ne itin teigiamai ji atsiliepė ir apie gyventojų aukojamus drabužius.
„Jiems (ukrainiečiams, – aut. past.) netinkami, reikėtų kažko šilto. Kur tokius drabužius dėsi, o iš Vokietijos kas suvažiavo, viskas panešiota, bet jie tvarkingi ir švarūs“, – kad geradarių suaukoti drabužiai vis dar gali būti paklausi prekė, leidžia suprasti savanorė. Ji neslepia, kad „Caritas“ gaunamų drabužių yra pakankamai ir ne tokių aukų skurstantiesiems reikia.
„Kitąkart reikia vaistukų ar už elektrą sumokėti, juk aš nenunešiu tokiam žmogui drabužių“, – sako savanorė.
Už kilogramą – iki 6 litų
„Nepergyvenkit, tikrai nebus naudoti“, – apie drabužius, kuriuos sutiko parduoti atsiliepė Milda. Paklausta apie kilogramo kainą, tikino, kad neims brangiau nei 6 Lt ir pasidžiaugė, kad „Caritas“ suaukoti rūbai jau yra tapę paklausiomis prekėmis vienoje parduotuvėje.
„Gerai, kad draugę turiu, kuri turi „labdarinę“ parduotuvę, nes aš išvis nežinau, kur būčiau kišusi rūbus. Pasidaryti tą „kapeiką“ yra labai gerai“, – suaukotų drabužių prekybos mastais džiūgavo pašnekovė, žadėdama kaskart pati informuoti apie būsimus sandorius. „Caritas“ savanorė teisinosi drabužiais prekiaujanti ne tik dėl šeiminės gerovės, bet ir dėl to, kad Šiaulių „Caritas“ veiklai stinga lėšų.
Drabužiais prekiauja, nes neturi, kur glaustis?
„Caritas“ viešai savo rėmėjais ir partneriais įvardija dešimtis įstaigų, įmonių ar institucijų, tokių kaip Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Tarptautinė migracijos tarnyba ar Policijos departamentas. Be to, skelbiama, kad Lietuvos „Caritas“ profesionalius koordinatorius remia ir išlaiko Bažnyčia. Savanorė Milda teigė, kad parama Šiaulių vyskupijos „Carito“ nepasiekia. „Mes to neapčiuopiame“, – teigė pašnekovė, pridurdama, kad jie net savo patalpų neturi ir Pastoraciniame centre šiuo metu glaudžiasi iš geros valios.
Siūlo „Caritui“ atidaryti parduotuvę
Teologijos mokslų daktaras Arnoldas Valkauskas pastebi, kad tik Lietuvoje yra neįprasta, kad „Caritas“ prekiauja drabužiais, tačiau kitose šalyse tai normalu.
„Užsienyje jau seniai tas vyksta. Drabužius parduoda, o gautus pinigus skiria tam, kam reikia. Kaip išmano, taip sukasi. Galimybė nesąžiningumui gali atsirasti, bet visąlaik visur gali viskas atsirasti. Juk protestantai taip ir daro, nedalina drabužių už dyką. „Carito“ tikslas yra pagelbėti žmonėms, o kaip tai pasiekiama, atsako kancleris, klebonas ar vyskupas. Pats laikas būtų „Caritui“ ir Šiauliuose atidaryti parduotuvę. Vyskupijos „Carito“ iš tikrųjų neremia. Iš kur jas galima, remti, kai patys kunigai gyvena iš aukų?“ – klausia A. Valkauskas.
Bandėme išgirsti ir Šiaulių vyskupijos „Caritas“ vedėjos bei direktoriaus nuomonę apie poreikį „Caritui“ atidaryti parduotuvę ir „Caritas“ talkininkų elgesį, bet susisiekti su jais nepavyko.
Tai, ką vieni toleruoja, kita vadina nusikaltimu
Labdaros ir paramos teikimu užsiimančiu organizacijų bandėme klausti, ar suaukotus drabužius pardavinėjanti organizacija nediskredituoja jų pačių veiklos. Klausimai pasiekė devynias paramos ir labdaros organizacijas, bet atsakymai atkeliavo tik iš dviejų. Maltiečiai sutiko, kad vargšams skirti daiktai neturėtų būti pardavinėjami.
„Kadangi mes patys jaučiame nuolatinį poreikį padėvėtiems rūbams (daliname vaikams, seneliams, daugiavaikėms šeimoms) nemanome, kad juos gaunantys asmenys gali pardavinėti. Kita vertus savanoriai neša savo globotiniams pagal jų poreikius. Taip pat maltiečių grupių koordinatoriai iš įvairių Lietuvos vietovių pageidaujamų daiktų veiklai sąraše nurodo padėvėtus rūbus. Todėl net nepagalvojome, kad reikalingi dalykai gali būti parduodami. Mes esame atsakingi už savo organizacijos veiksmus, veiklas vykdome skaidriai“, – teigė akcijos „Maltiečių sriuba“ organizatorė Rasa Stukienė. Kita paramą teikianti organizaciją neigiamai vertina tuos, kurie ryžtasi prekiauti suaukotais daiktais.
„Jei tai yra situacija, kai drabužiai renkami su tikslu atiduoti juos stokojantiems, o vėliau parduodami ir pajamos naudojamos neaišku kam ir tikrai ne labdaros tikslais – tai, mano vertinimu, yra nusikaltimas. Tokioje situacijoje skatinčiau įrodymus perduoti nusikaltimus tiriančioms institucijoms. Bet kurioje srityje susijusioje su pinigais, ne tik labdaros, gali atsirasti piktavališkų asmenų sugebančių suregzti nelegalius pasipelnymo mechanizmus. Todėl aukok.lt komanda visada skatina žmones aukoti atsakingai – pasidomėti organizacija, jos tikslais, paskaityti jos ataskaitą, pasidomėti aplinkinių apie asmeninę patirtį. Patartumėme įtariai žiūrėti į tokias organizacijas, kurios pateikia labai mažai informacijos apie save ar visai nepateikia, kurių kontaktus sunku rasti, slepia dirbančiųjų asmenybes“, – siūlo VšĮ Geros valios projektai steigėja ir direktorė Inga Langaitė.
Oficiali „Caritas“ veikla
„Caritas“ – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems;
savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą;
veikla grįsta savanoriško darbo principais;
atstovauja vargstančiųjų interesams ir gina juos tarptautinėse ir valstybinėse institucijose ir kt.