Veiklą regione plečiantis „Maisto bankas“ atviras visiems savanoriams.
Tūkstančiai panevėžiečių šeimų sotesnį stalą dengia tik todėl, kad į jų namus atkeliauja produktai iš „Maisto banko“. Šioje labdaros organizacijoje didelę darbo dalį vežant, kraunant, skirstant, dalijant produktus atlieka be atlygio dirbantys savanoriai.
Pristatyti savanoriškos veiklos plėtrą regione skatinantį projektą į Panevėžį buvo atvykęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Patrikas Skrudupis bei „Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius.
Pradėjo bandymą
Daug metų socialinės apsaugos srityje dirbantis V. Ilgius rugsėjo 17 dieną pradėjo beveik mėnesį truksiantį eksperimentą „Keturi litai dienai“.
Apskaičiavęs, kad daugeliui mažas pajamas gaunančių žmonių būtent tiek (gal kartais ir dar mažiau) pinigų lieka maistui, vyriškis bando pagyventi savo globotinių kailyje.
Pirmosios eksperimento dienos nebuvo lengvos. Prieš keletą metų jau bandęs mėnesį maitintis už tokią pat sumą ir pats patyręs, koks nelengvas skurstančiojo gyvenimas, V. Ilgius sako, kad šį kartą eksperimento sąlygos yra sudėtingesnės.
„Keturias savaites ne tik bandysiu sutilpti į mažas pajamas gaunančio asmens maistui skirtą biudžetą, bet sieksiu valgyti sveikai, vadovaudamasis dietinės mitybos principais.
Kodėl tai darau? Knieti išbandyti, ar įmanoma turint mažą biudžetą sočiai ir visavertiškai pavalgyti. Kad kišenėje turint mažai litų prasimaitinti galima, nors ir ne be vargo, tuo jau įsitikinau. Tik ar šis būdas yra sveikas? Juk menkas biudžetas verčia pirkti pigų, perdirbtų riebalų, angliavandenių ir cukraus kupiną maistą, kuris tik trumpam pasotina ir gresia nutukimu, diabetu ir kitomis negandomis“, – kalba „Maisto banko“ plėtros ir komunikacijos vadovas.
Nelengvas darbas
Eksperimentas artimas jo einamoms pareigoms. V. Ilgius sako, kad „Maisto bankui“ patirtis labai svarbi. Juk reikia suprasti, kokios maisto produktų kombinacijos vertingiausios, tinka pagal kišenę ir pensininkui, ir studentui.
V. Ilgius bandymui pasiruošė rimtai – per vasarą tyrinėjo maisto produktų kainas ir kilokalorijas, dėliojosi lenteles ir skaičiuokles.
„Pigu ir sveika“, – tokiu šūkiu vadovaujantis pradėtas tyrimas jau pirmomis dienomis parodė, kiek daug pastangų reikia įdėti vargšams, kad jie galėtų sočiai, pigiai ir sveikai pavalgyti.
Iš anksto buvo aišku, kad kokybiškesnių pieno, vertingesnių mėsos, žuvies produktų, geresnių vaisių, daržovių įpirkti nepavyks.
„Įjunkęs į angliavandenių šaltinius – bulves, makaronus, pigius miltus, gal ir būsi sotus, bet sveikatos toks meniu tikrai nepridės“, – tikina V. Ilgius ir priduria, kad pagrindiniai produktai, iš kurių dabar gaminantis valgį, – kruopos ir daržovės.
„Nelengvas šis darbas – neturtingai gyventi“, – pripažįsta V. Ilgius. Jis sako, kad reikia turėti daug daugiau laisvo laiko, kad galėtų surasti vertingų pigių produktų ir iš jų pagamintų skanių patiekalų. Svarbiausiais veiksmais tampa planavimas, skaičiavimas, meniu sudarymas.
Reikės iškrovos dienos
Dalydamasis savo patirtimi V. Ilgius teigia, jog pirmą eksperimento dieną į keturių litų rėmus įtilpęs, tačiau kitą jau prireikė penkių litų, o trečią – daugiau kaip šešių. „Norėdamas tilpti į normą jau bent vieną dieną turėsiu skirti iškrovai“, – sako vyras.
Jam gerai sekasi virti daržovių sriubą iš kopūstų, bulvės, paprikos, morkos, svogūno, česnako ir petražolių bei prieskonių. Sriubą, kad būtų sočiau, valgantis su duona.
„Vyrišką košę verdu iš perlinių kruopų, ryžių, varguolių mėsa vadinamų lęšių ir šiek tiek avinžirnių, pridedu apkepto svogūno ir indiškų prieskonių. Skonis stebėtinai geras, kaina nedidelė“, – tikina V. Ilgius.
Jis sako girdėjęs komentarų, kad keturi litai dienai gal jau kiek primažinta norma – greičiausiai dažnam maistui lieka penki ar net pusšešto lito. „Bet nepamirškim, kad mažas pajamas gaunantieji turi kažkaip suktis ir žiemą, – kai ir kainos pakyla, ir išlaidų daugiau“, – primena „Maisto banko“ atstovas.
Kuo daugiau savanorių
Daugumai iš menkų pajamų priverstoms gyventi šeimoms prie turimų išteklių prisideda ir „Maisto banko“ skiriami produktai.
„Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė Asta Palubinskaitė mano, kad šios labdaros organizacijos savanorių veikloje turėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių. Jai pritaria ir savanorystės idėją palaikanti Panevėžio vyskupijos jaunimo centro direktorė Roberta Daubaraitė-Randė.
„Panevėžio regiono gyventojai mažiau nei kituose didžiuosiuose miestuose yra įsitraukę į savanorišką veiklą“, – sako A. Palubinskaitė.
Nuo rugsėjo mėnesio pradėtas įgyvendinti projektas „Savanorystės skatinimas Panevėžio regione“. Jo tikslas – paskatinti Šiaurės rytų Lietuvos regiono visuomenę aktyviau įsitraukti į savanorišką ir filantropinę veiklą.
Projektas tęsis keturis mėnesius. Per tą laiką ketinama išleisti savanoriškus darbus vykdančių organizacijų katalogą, atidaryti savanoriškai veiklai skirtą svetainę internete, vesti mokymus ir kt.
V. Jalianiauskienė
