Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais dešimtmečiais vis mažiau žmonių nutaria duoti tokius įžadus ir susituokti, o vis daugiau santuokų išyra. Be to, ypač jaunosios kartos, sparčiai pripranta prie pažinčių programėlių, kuriose galima sutikti ne tik sau skirtąjį ar skirtąją, bet ir patirti neįpareigojančius santykius.
Įdomu tai, kad pastaraisiais metais būtent Indijoje skyrybų skaičius yra mažiausias pasaulyje, kur jis tesiekia 1 proc., po jos seka Vietnamas ir Iranas. Šalių, kuriose skyrybų yra didžiausia, sąrašo viršuje yra Portugalija, po jos seka Ispanija, Liuksemburgas ir Rusija.
„Ribologija“ bendraįkūrėja Rugile Butkevičiūte sako, kad dabartinis jaunimas puikiai supranta, kad jei santykiai nėra sėkmingi, galima skirtis ir toliau ieškoti savo žmogaus.
„Romantiškas santykis su žmogumi yra pasikeitęs, jeigu žiūrėti istoriniame kontekste, kalbant apie mūsų tėvų kartą, prisiminkime, kad sovietiniais laikais, dažnai nebūdavo tokio dalyko, kad tu galėdavai įsimylėjęs draugauti, susimesti ir gyventi kartu ir panašiai. Suprantama, kad tuos santuokos būdavo sudaromos labai ankstyvais draugavimo metais, nes jeigu nori apsigyventi kartu, o dažnai būdavo ir dėl ekonominių priežasčių, kad patogiau apsigyventi kartu, nes šeimos gaudavo įvairius būstus. (...)
Mes esame visiškai laisvi megzti tuos santykiu taip, kaip mes norime. Kitas dalykas, aš manau, kad mūsų senelių, tėvų kartoje – didelis motyvas buvo pasiaukojimo, ypatingai, jeigu mes į moteris žiūrėtume, buvo į tokį pasiaukojimo, kančios motyvą, kad išlaikytų šeimą. (...)
Dabartinis jaunimas supranta labiau save ir ta kančia, pasiaukojimas, jau nebėra vertybė, nes jauni žmonės dabar galvoja, kodėl man aukoti savo laimę dėl kažkieno kito vizijos, kad įtikčiau. (...)
Dabar didėja skyrybų skaičius ir tai nėra dėl to, kad jaunimas yra supuvęs, atėjęs iš vakarietiškos kultūros. Taip yra dėl to, kad žmonės nebenori kentėti. Jei santykiuose yra kažkas negerai, mes bandėme dalykus išspręsti, mums nepavyko, tai kam mums tada būti visą gyvenimą kartu, nelaimingiems vien tam, kad kažką įrodyti“, – teigia ji.
Daugiau interviu klausykite Žinių radijo laidoje „Euranet plus“.
Ištuokų kreivė vėl kyla
Pandemija reguliuoja net porų santykius – ištuokų kreivė pernai kilo aukštyn, o koronaviruso eros pradžioje skyrybų rodiklis smuko. „Registrų centro“ duomenimis, iš viso 2021 metais visoje Lietuvoje įregistruotos 8 452 ištuokos, kai 2020 metais išsiskyrė 400 mažiau porų (8 047).
„Kaip matyti iš pateiktų duomenų, praėjusiais metais ištuokų skaičius išaugo. Šį augimą iš dalies galėjo lemti ir tai, kad pats skyrybų procesas gali trukti kelis mėnesius ar net ilgiau nei metus. Taigi, 2021 metais galėjo būti užbaigti ir įregistruoti dar 2020 metais, kai prasidėjo pandemija, pradėti skyrybų procesai“, – tv3.lt komentavo „Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
„Skyrybų centro“ vadovas Saulius Vaikšnoras portalui tv3.lt pasakojo, kad apie 70 proc. besiskiriančių porų augina nepilnamečius vaikus. Likę 30 proc. ištuokų rodo nutrūkusius ilgamečius sutuoktinių santykius, kai vaikai paprastai jau užaugę ir net sukūrę savo šeimas.
Anksčiau, pasak S. Vaikšnoro, skirdavosi jaunos poros, kurių amžius siekė nuo 20 iki 35 metų. „Dabar tokių mažuma, o daugiausiai skirtis ateina žmonės, kuriems 40 metų ir plius“, – pastebi jis.
Skyrybų biure nebėra jaunų porų antplūdžio
Paklaustas, kokias skyrybų tendencijas pastebi, S. Vaikšnoras pažymėjo, kad ištuokų skaičiai pastaruoju metu kiek sumenko.
„Sumažėjo skyrybų tikrai. Žmonės taupo pinigus ir bijo tokį žingsnį žengti. Statistika gal vienaip rodys, o mūsų darbas rodo kitaip. Sumažėjo plius minus gal 10 procentų“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, per pandemiją daugiausiai skiriamasi dėl rimtų priežasčių, toli gražu ne dėl menkniekių.
„Vieni sako, kad žmonės sėdi namuose, susipyksta ir lekia skirtis – neva toks bumas gaunasi. Bet mes to nepastebime. <...> Kai pandemija prasidėjo, ateina skirtis tie, kuriems tikrai skauda. Smurtas, psichologinis teroras – dažnai dėl to kenčia moterys. Ateina vyrai, kurie pagauna, kad sutuoktinė neištikima“, – dalijosi jis.
S. Vaikšnoras užčiuopė dar vieną skyrybų tendenciją. Pasak jo, „Skyrybų centro“ duris žymiai rečiau varsto jauni sutuoktiniai. Dabar populiarėja ne santuokinis gyvenimas, o bendras ūkis su sugyventiniu, todėl ir oficialių skyrybų mažiau, įžvelgia pašnekovas.
„Labai sumažėjo jaunimo, kuris anksčiau, prieš 6–7 metus labai aktyviai naudodavosi mūsų paslaugomis. Susipažįsta per feisbuką, visokias socialinio ryšio priemones, vienas kito gerai nepažįsta, padraugauja ir tuokiasi. Po to praeina 3–4 mėnesiai, net 1 metų nepraeina, ir eina skirtis. Dabar jaunimas pagavo užsienio madą iš Prancūzijos, Beneliukso šalių ir gyvena kartu nesusituokę.
Jie net įsigyja gudriai turtą, kurį apiformina ne kaip bendrą jungtinę nuosavybę, o kiekvieno atskirą: perka kotedžą ir 50 proc. priklauso merginai, 50 proc. – vaikinui. Jiems vestuvių kaip ir nereikia. Ta karta, „smetoninė“ išėjo į anapilį, dabar žmonės nebe taip susaistyti su religinėmis nuostatomis. <...> Jaunimui nebereikia jokių vestuvių, todėl neaktualu ir skyrybos“, – komentavo jis.
Keliai išsiskiria ir dėl tokios priežasties: „Atsibodome vienas kitam“
Pasak S. Vaikšnoro, iki pandemijos su skyrybų prašymais ateidavo poros, kurioms rimtų sukrėtimų santuokoje nekildavo. Paklausti, kokia skyrybų priežastis, jie nurodydavo: „Tiesiog atsibodome vienas kitam.“
„Tokia meninė-filosofinė situacija, o ne krizinė. <...> Be pykčio ateina, su šypsena. Sako: Atsibodome vienas kitam. Sakau, vaikai taigi yra. Atsako: Vaikai – šventas reikalas ir po skyrybų bendraus. Na, bendraus, tai bendraus. Mes nesame nei kunigas, nei ką, kad sakytume „nesiskirkite“. Kiti kartais užpyksta, sako: Atėjome pas jus ne kaip pas psichologus taikytis, o kad paruoštumėte dokumentus“, – pasakojo S. Vaikšnoras.
Nuo pandemijos pradžios tokių atvejų, kai skiriamasi iš nuobodulio, sumažėjo perpus, minėjo „Skyrybų centro“ vadovas. Pastaruoju metu žmonės linkę išsaugoti santuoką, o ne drastiškai ją nutraukti, nes nenori likti vieni bėdoje, sakė jis.
Statistikos departamento duomenimis 2019 metais, ištuokas įregistravo 8,7 tūkst. porų. Palyginti su 2018 metais, išsituokė 43 poromis daugiau negu 2018 metais. Daugiau nei pusė (54 proc.) 2019 m. išsituokusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų.
Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 6,7 tūkst. vaikų (2018 m. – 6,6 tūkst.). 2009–2019 m. nepilnose šeimose liko gyventi daugiau nei 80 tūkst. vaikų.
