Nors oras dar ne toks karštas, kad trauktų žmones į vandens telkinius, skenduolių sparčiai daugėja. Vanduo glemžiasi žvejus ir brakonierius, atiduoda seniau nuskendusių žmonių kūnus.
Pirmojo ledo auka
Žvejys, rytą dairydamasis Šešupės pakrantėje ties Bajoraičių kaimu (Šakių sav.), aptiko skenduolį berniuką. Iškviesti ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė Kudirkos Naumiesčio gyventoją Luką B. (7 m.). Išorinių smurto žymių ant berniuko kūno neaptikta, tačiau kūnas jau irimo stadijos. Skenduolis vandenyje išbuvęs beveik 5 mėnesius.
Daugiavaikės šeimos atžala Lukas, vietos mokyklos antrokėlis, į vandenį įkrito dar praėjusių metų gruodžio 5-osios popietę, kai su bendraamžiais pramogavo prie Šešupės, tekančios per Kudirkos Naumiestį, ir tikrino, ar jau stiprus pirmasis ledas. Draugai liko ant kranto ir ledo stiprumą bandė daužydami pagaliu, o Lukas kiek užšalusia Šešupe pradėjo vaikščioti... Staiga jis įlūžo ir tuoj pat pradingo po ledu. Vandens gylis toje vietoje buvo apie tris metrus.
Tragediją matę vaikai puolė ieškoti suaugusiųjų, bet ši pagalba buvo jau pavėluota. Skenduolio tądien ieškojo atvykę narai, bet, plaukiodami gelbėjimo valtimi, jo nerado. Narai teigė, kad vaiko kūnas gali būti nuneštas tolyn, nes tuo metu upės srovė buvo labai stipri.
Vėliau narai Šešupėje darbavosi dar ne vieną dieną. Svarstyta, kad paskendęs vaikas gali būti nuneštas upe Rusijos link (Kudirkos Naumiestis – pasienio miestelis).
Po žiemos Luko paieška vėl buvo atnaujinta. Jo tetos iniciatyva skenduolio ieškojo ir ekstrasensai, bet viskas – vėl veltui.
Dabar skenduolis, staiga gerokai atšilus ir kiek nuslūgus Šešupės vandeniui, iškilo pats. Kūnas nuo tos vietos, kur Lukas įkrito, nuplaukęs apie 8 kilometrus. Šioje vietoje jo buvo ieškoję narai, tačiau tada upės gelmėje nerado. Manoma, kad skenduolio drabužiai galėjo būti užkibę už šakų ar kokių nors daiktų, todėl iškilo negreitai.
Netvirto pirmojo ledo pražudytas mažametis – 5 vaikus pagimdžiusios motinos vaikas. Ši dabar gyvena su antru vyru. Abu mėgsta išgerti, ne visada deramai prižiūri vaikus, todėl šeima prieš pusmetį iki Luko nelaimės buvo priskirta rizikos grupei. Daugiavaikė motina prieš keletą metų jau buvo netekusi vieno savo vaiko – šis mažametis namuose rastas, kaip įtariama, mirtinai sušalęs.
Įstrigo užtvankoje
Ilgai ieškotą žmogų neseniai surado ir Puskelnių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas – pražuvėlis aptiktas irgi paskendęs Šešupėje.
Dar kovo mėnesį į policiją kreipėsi marijampolietis, pasigedęs kartu gyvenusio savo brolio Vytauto Stankevičiaus (53 m.). Pareiškėjas teigė, kad brolis pavakare išėjo iš namų nieko nepasakęs ir nebegrįžo. Jo vis laukta, visur klausinėta, ieškota, bet – veltui.
Broliai Stankevičiai, prieš kelis mėnesius palaidoję savo motiną, gyveno kartu su garbaus amžiaus tėvu. Niekur pastaruoju metu nedirbęs V. Stankevičius mėgdavo vaikštinėti po miestą be rimtesnio tikslo, taip pat laiką leisti prie netoliese tekančios Šešupės, mat buvo aistringas žvejys.
Anksčiau V. Stankevičius niekada nebuvo pradingęs. Iš pradžių dar manyta, kad jis gali būti užkliuvęs kokioje nors nerūpestingoje kompanijoje, vėliau imta labiausiai tikėti, kad galbūt bus įkritęs į upę žvejodamas.
Praėjus penkioms savaitėms, V. Stankevičius buvo rastas paskendęs Šešupėje. Kūną, po vandeniu įstrigusį ties Puskelnių užtvanka (už keliolikos kilometrų nuo Marijampolės), aptiko prie užtvankos dairęsis žmogus.
Nors išorinių smurto žymių ant skenduolio kūno neaptikta, kriminalistai dar laukia išsamesnių teismo medicinos ekspertų išvadų dėl V. Stankevičiaus mirties priežasties. Viena iš versijų – lemtingąjį vakarą žmogus įkrito į Šešupę ir nepajėgė išsigelbėti, o lavoną nunešė srovė.
Užtvanka „grobuonė“
Ties Puskelnių kaimu esančioje Šešupės užtvankoje aptinkamas jau ne pirmas skenduolis – tarsi ji „grobtų“ žmonių kūnus. Anot pareigūnų, tokių šiurpių radinių dažniau pasitaiko, kai užtvanka valoma itin kruopščiai.
Prieš pusantrų metų Puskelnių užtvanka kelis mėnesius buvo tapusi kapaviete mažamečiam Kumelionių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojui Arnui K. (7 m.). Skenduolis surastas tik po pusmetį trukusių aktyvių paieškų.
Daugiavaikės šeimos atžala Arnas tuokart pačioje Marijampolėje įlūžo ant Šešupės ledo vasario pradžioje, kai upės kraštuose ties krantais jau tyvuliavo siauras ruoželis vandens. Įlūžusį ir upės srovės kaipmat tolyn nešamą vaiką matė kartu su juo prie upės buvusi kiek vyresnė draugė, tačiau ji padėti neįstengė.
Arno ieškota ilgai ir gausiomis gelbėtojų pajėgomis, naudota sudėtinga technika. Į pagalbą buvo atvykę ir Lenkijos gelbėtojai su ypatingu prietaisu – sonaru, tam tikru povandeniniu robotuku. Narų grupės tuokart buvo išplaukusios iš viso net 36 kartus – ieškota per 150 valandų ir išžvalgyta per 30 kilometrų Šešupės vagos. Anot ugniagesių-gelbėtojų, buvo išnaudotos jau visos galimybės.
Kaip vėliau paaiškėjo, užtvankoje įstrigęs skenduolio kūnas tūnojo kur kas toliau nuo tos vietos, kur buvo įlūžęs (už maždaug 20 kilometrų upe).
Išgelbėti brakonieriai
Neseniai vandenyje tragiškai galėjo baigtis ir dviem Branduoliškių kaimo (Šakių sav.) gyventojams, kurie skendo Nemune ties savo kaimu.
Paaiškėjo, kad tai buvo brakonieriai, tikėjęsi prisigaudyti žuvies. Vyrai (43 m. ir 27 m.) gana vėsią dieną buvo išplaukę pripučiama valtele ir nutolę nuo kranto apie 100 metrų. Abu brakonieriai iš valtelės buvo iškritę ir šalo vandenyje apie dvi valandas, apsemti iki juosmens. Laimė, toje vietoje buvo negilu (vanduo nusekęs). Taip nežinia ko laukusius vyrus pastebėjo tuo metu kaip tik pro šalį važiavusi ugniagesių ir aplinkosaugos pareigūnų komanda, besižvalgiusi brakonierių. Tik šio sutapimo dėka brakonieriai nepaskendo.
Gelbėtojai iškvietė ugniagesius su valtimi, ja nuplaukė iki skęstančiųjų, kurie stovėjo įsikibę upės vandeniu užlietų karklų krūmų, abu išgelbėjo ir perdavė jau laukiantiems Šakių medikams.
„Išgelbėtas jaunesnysis jautėsi labai blogai, juo iškart pradėjo rūpintis medikai, o vyresnysis atrodė esąs stipresnis, – pasakojo gelbėtojai. – Galbūt dėl to, kad buvo išgėręs – alkoholis jį kažkiek šildė. Rytojaus dieną, kai vyrus aplankėme ligoninėje, jie atrodė visiškai sveiki, atsigavę. O aplankėme tam, kad įformintume jų brakonieriavimo faktą. Taigi ne visi išgelbėti skestantieji tik džiaugiasi ir būna laimingi...“
Tik faktai:
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ugniagesiai-gelbėtojai žmones vandenyje ir ant ledo gelbėjo daugybę kartų – išgelbėta 11 žmonių. Be to, ištraukta 12 skenduolių.
Pirmąją Velykų dieną žvejojęs žmogus nuskendo Sartų ežere (Zarasų r.) – jo kūno iškart nepavyko rasti, nors buvo išžvalgytas 50 arų plotas 3–4 metrų gylyje. Tą pačią dieną nuskendusią moterį aptiko ir prie Ventos upės (Mažeikių r.) buvę žvejai.
Antrąją Velykų dieną vietos gyventojai išgelbėjo tris žmones, skendusius Reketijos ežere (Kalvarijos sav.), apvirtus jų valčiai, o Nemune ties Molynės kaimu (Jurbarko r.) žvejys tądien aptiko išvakarėse paskendusį ir gelbėtojų motorine valtimi ieškotą vyrą, ties netolimu Greičių kaimu irgi iškritusį iš apvirtusios valties. Kartu su juo išvirtę dar trys asmenys patys išplaukė į krantą.
Velykų išvakarėse po skenduolį ištraukta iš Kuršių marių Smiltynėje (Klaipėda) ir iš Širvėnos ežero Biržuose.
Irena ZUBRICKIENĖ