Organizmo vandens atsargas būtina papildyti, tačiau per didelis vandens kiekis gali būti netgi mirtinai pavojingas.
Jaunos moters organizme vanduo sudaro 55 proc., vyro - 60 proc., o kūdikio - 70 proc. Kad vandens atsargos nesumažėtų, jas reikia nuolat papildyti. Per savo gyvenimą žmogus išgeria apie 40.000 litrų vandens. Jei vandens išgeriama per mažai, tai gali būti pavojinga: praradus vos dešimtadalį organizmo vandens gali ištikti mirtis, rašo Vokietijos dienraštis „Welt“.
Suaugusiam žmogui reikia išgerti apie 1,5 litrų skysčių per dieną, iš jų 700 mililitrų gaunama su maistu, o 300 ml - išsiskiria kaip medžiagų apykaitos produktas. Esant karščiams vandens poreikis itin padidėja, tačiau į tai retai kas atsižvelgia.
Dortmundo tyrimo instituto duomenys rodo, jog vienerių-ketverių metų vaikai vidutiniškai per dieną išgeria 650 ml vandens, nors realus poreikis yra 950 ml, o vasarą - net 1300 ml. Taigi karštą vasaros dieną jie išgeria tik apie pusę reikiamo skysčių kiekio. Žinant šiuos duomenis aišku, kodėl vasaros mėnesiais tiek daug mažų vaikų patiria šilumos smūgius.
Jei sportuojama iki 45 minučių, treniruotės metu nebūtina papildomai gerti skysčių, užtenka, jog pakankamai išgeriama jai pasibaigus. Tam itin tinka mažai angliarūgštės prisodrintas mineralinis vanduo. Tinkamas derinys, kurį organizmas greitai įsisavina: viena dalis obuolių sulčių ir trys-keturios dalys mineralinio vandens.
Kofeino turintys gėrimai - kava, arbata ir kola varo skysčius iš organizmo, todėl šių gėrimų nereikėtų įskaičiuoti į bendrą skysčių kiekį.
Reikia atminti, jog vadovautis maratono varžybose paplitusiu posakis „Gerti dar prieš tai, kol pajauti troškulį“ yra pavojinga. Bostono maratono metu viena moteris mirė, kai iš karto išgėrė 16 skardinių vandens. Taip atsitiko todėl, kad smegenų ląstelės intensyviai siurbė vandenį ir todėl padidėjo spaudimas smegenyse.
Taip pat nereikėtų per daug klausyti patarimų, jog reikia daugiau gerti esant slogai. Kvėpavimo takų infekcijos atveju išsiskiria daugiau antidiuretinio hormono, kuris sulaiko vandenį organizme ir tuo pačiu metu padidina troškulį. Todėl teisingai elgiasi tie, kurie nepervertina kūno signalų.
Esant peršalimui organizmas sugeba apsirūpinti jam reikiamu vandens kiekiu. Be to, mokslininkai įrodė, jog per daug geriant organizme atsiranda druskų trūkumas, o tai gali sustiprinti peršalimo simptomus: nuovargį, sąnarių skausmą.
Taigi net ir tokiu atveju persigerti nesveika.
