Kad prastai dirba automobilio valytuvai, pastebima tik lyjant ar sningant. Tada įsitikinama, kad matomumas ne tik nepagerėja, bet net pablogėja. Jei darosi vis sunkiau įžvelgti kelyje tykančius pavojus, tai ženklas, kad reikėtų susirūpinti savo valytuvų būkle. Kitaip pasekmės gali būti skaudžios.
Šimtametė istorija
1902 metais Niujorko tarnautojai Mari Anderson nusibodo žiūrėti į stabčiojančius, kad nuvalytų priekinius automobilio stiklus, vairuotojus, todėl ji išrado valytuvą. Iš pradžių primityvų: reikėjo ranka pasukti salone esančią rankenėlę, kad valytuvas pajudėtų. Naujovė greitai buvo patobulinta pasitelkus pneumatiką, tačiau prigijo tik po 14 metų.
1916-aisiais valytuvai tapo privaloma kiekvieno automobilio detale. Po metų kita dama, Šarlotė Bridgvod, užpatentavo elektra valdomą valytuvą. Tačiau juo niekas nesidomėjo iki pat 1923 m. Tuomet kompanija „Bosch“ sukūrė elektrinį valytuvą, kuris mažai kuo skiriasi nuo dabartinio.
Nors tobulumas beribis. Jau gali įsigyti automobilį su lietaus jutikliais (vos pradėjus lyti jie įjungia valytuvus, kurių tempas proporcingas lietaus smarkumui) arba su miniatiūrinėmis ant valytuvų montuojamomis vaizdo kameromis, kurios seka vairuotojo akis – jei ilgiau būsi užsimerkęs, įsijungs garso signalas, jis pažadins.
Taigi valytuvams tenka „išgyventi“ labai daug ekstremalių veiksnių – ir lietų, ir sniegą, ir purvą, ir saulę. Tačiau ir veikiamas šitų veiksnių valytuvas turi be priekaištų valyti automobilio stiklą. Bet vien to nepakanka.
Vairuotojui reikalingas ir patogumas, valoma turi būti tyliai, nepaliekama teršalų.
Iki 1994 m. visi valytuvų šluotelių gamintojai sprendė šias problemas, keisdami valančios gumelės geometriją, paties valytuvo aerodinamines savybes, tačiau niekam nekilo idėja pakeisti pačią valančios gumelės medžiagą.
Dvikomponentė guma
Dabar beveik visi gamintojai naudoja vienkomponentį kaučiuką. Tačiau yra ir tokių, kurie atlikdami įvairius bandymus, padarė išvadą, kad problema išsprendžiama ne tik pakeičiant konstrukciją, bet ir gumelės medžiagą.
Kad šluotelė be liekanų nubrauktų vandens sluoksnį, reikalinga kieta guma. Tačiau grįžtant valytuvui į pradinę padėtį, kieta guma, braukdama per švarų paviršių, pradeda šokinėti ir tratėti. Minkšta guma išsprendžia šią problemą, tačiau valymo efektyvumas krenta, nes minkšta guma linksta ir blogai nuvalo paviršių.
Todėl vietoj vienkomponenčio kaučiuko panaudojama dvikomponentė guma: kieta dalis su dvigubu mikrokrašteliu – valančioji, minkštoji dalis su viduje esančia spyruokle – stabilizuojanti.
Be to, pakeista ir pati šluotelės konstrukcija – gumelės prispaudimo prie stiklo vietos dėl papildomų laikiklių, lankstams panaudotas plastikas. Visa tai garantuoja tolygų šluotelės darbą. Pagrindinė konstrukcija – plieninė.
Atlikus nemažai bandymų, buvo įsitikinta šios gumos privalumais – kur kas mažesnis triukšmo lygis, geresnės valymo savybės ir ilgesnis tarnavimo laikas.
Keisti kas pusmetį
Valytuvų šluoteles rekomenduojama keisti kas pusę metų – pavasarį ir rudenį. Taip siūloma todėl, kad po žiemos valytuvo gumelės būna stipriai paveiktos šalčio, purvo kietų dalelių. Be to, gumelės sutrūkinėja, valymo efektyvumo nelieka.
Po karštos vasaros jos būna perkaitintos, perdžiūvusios – nelieka valymo efekto. Tačiau galima pailginti gumelių tarnavimo laiką.
Labai paplitęs Lietuvoje įvertinimas pagal tai, ar gumelė sutepta grafito milteliais, ar ne. Iš dalies tai geras kriterijus, tačiau grafito milteliai yra naudojami tik kaip konservantas gumai ar kaučiukui ilgiau laikyti.
Jei gumelė nesutepta šiais milteliais, ji gali būti jau gerokai paveikta senėjimo proceso, ir toks valytuvas nebetinkamas. Šių miltelių nelieka ant gumelės po pirmo valymo.
Reikia prižiūrėti
Norint, kad valytuvai tarnautų ilgiau, juos reikia prižiūrėti. Kad valytuvai valytų nepriekaištingai ir būtų galima pailginti tarnavimo laiką, reikia labai nedaug. Keletas praktiškų patarimų.
Periodiškai reikia nuvalyti gumelę servetėle, suvilgyta plovikliu. Pašalinamos purvo ir kietos apnašos, nes jos gadina pačią gumelę.
Periodiškumas priklauso nuo to, kiek dažnai eksploatuojamas automobilis, geriausia ją valyti kas dvi savaites.
Naudoti plovimo skystį, o ne paprastą vandenį. Kai automobilis plaunamas plovykloje, ypač jei jis vaškuojamas, būtina sausa šluoste nuvalyti mašinos lango stiklą, kad nebūtų vaško liekanų, ir pačią gumelę.
Jei po ilgesnio stovėjimo automobilio stiklas pasidengė smėlingų dulkių sluoksniu, rekomenduojama nuimti šluoteles, jas perpilti švariu vandeniu arba bent jau apipurkšti plovimo skysčiu stiklą, leisti nutekėti ir tik paskui valyti valytuvais. To neatlikus, ne tik pažeidžiama valytuvo gumelė, bet ir subraižomas stiklas.
Norint sutaupyti, stengiamasi pakeisti tik pačią gumelę. Tačiau tuo problema neišsprendžiama, nes dėl eksploatacijos ir atmosferos poveikio būna susidėvėję šluotelės laikikliai, lankstai, pati šluotelė dirbs triukšmingai, nebus kaip reikiant prispaudžiama prie stiklo, greičiau susidėvės gumelė.
Donatas BRAZDEIKIS