Lietuvoje švariausiu tapo pasų ir kitų dokumentų keitimo verslas. Dokumentus privalomai tenka keisti vos ne kasmet. Vieno pavyzdžio pasui be skrupulų ištratinama maždaug po 50 milijonų litų. Kaltininkų nėra, nes tai švarus verslas.
Libcentristų verslas
Šiemet piliečiams išduodamos jau nebe 10, o net 80 litų kainuojančios naujintelaitės asmens tapatybės kortelės. Tai, kad reikia gaminti naujas korteles, sumanė dar Raimondas Šukys, kai vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, o idėją prastūmė jo įpėdinis Regimantas Čiupaila. Nauji dokumentai pradėti gaminti net nelaukiant, kol ES sugalvos, kokios turės būti vienodo pavyzdžio kortelės visoje Bendrijoje.
Dabartinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tvirtina, kad jo pirmtakų, beje, bendrapartiečių libcentristų, idėja nebuvo labai bloga, nes naujų kortelių laikmenose bus įrašomas asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas, todėl dokumentas esą bus saugesnis.
„Kai tapau ministru, konkursas dėl kortelių gamybos jau buvo pasibaigęs. Ar būčiau jį sustabdęs? Duok, Dieve, kantrybės ištverti tai, ko negali pakeisti. Duok, Dieve, valios pakeisti tą, ką gali pakeisti. Ir duok, Dieve, išminties atskirti tą, ką gali pakeisti, nuo to, ko negali pakeisti. Todėl to, kas būtų, jeigu būtų, nekomentuosiu“, - filosofavo R.Palaitis.
Lenkia klastotojus
O Migracijos departamento vadovas Almantas Gavėnas mano, kad naujo pavyzdžio asmens dokumentus reikia dažnai gaminti, kad klastotojai būtų pralenkiami.
„Tačiau nežinau, kodėl konkursus nuolat lydi skandalai, nes ne mes juos organizuojame. Gal blogai ir tai, kad žmogus, neturintis planų važiuoti į užsienį, negali pasirinkti, kokios kortelės jis nori - naujo ar seno pavyzdžio“, - svarstė A.Gavėnas.
Šildėsi visi
Pirmą konkursą dėl pasų 1992-aisiais organizavo tuometė konservatorių Vyriausybė. Kiek jis kainavo - niekas nesužinos. Visi su juo susiję dokumentai jau net sunaikinti.
2002 metais prasidėjo nesibaigiantys asmens dokumentų tobulinimai. Įvairiausi konkursai buvo rengiami socdemų, darbininkų, libcentristų ministrų.
2002-aisiais įvyko net du konkursai. Vokietijos įmonė „Bundesdruckerei“ už neaiškią sumą pradėjo gaminti naujovę - asmens tapatybės korteles. Tais pačiais metais sumanyta, kad nebesaugūs ir senieji pasai. Vokietijos įmonės subrangovas Suomijos įmonė „Setec OY“ su Lietuva sudarė 43,153 mln. litų vertės sutartį.
Dar naujesnių pasų prireikė ir 2005, ir 2006 metais. Kiek tai kainavo - slepiama.
2008-aisiais - vėl naujovė. Lenkijos įmonė „Polska Wytwornia Papierow Wartoscowych S.A.“ su Lietuva sudarė 54,794 mln. litų vertės sutartį. Prieš metus iki konkurso už 10 mln. litų pirkta elektroninių dokumentų blankų išrašymo įranga nurašyta.
Nuo 2009-ųjų išduodamos naujos asmens tapatybės kortelės.
Kiek valstybei kainavo visi konkursai - sužinoti neįmanoma. Asmens dokumentų išrašymo centro direktorius Ramūnas Žičkis tvirtina, kad tai „sudaro valstybės paslaptį“.
Pasų aferos nesiliaus niekada
Signataras Romualdas OZOLAS mano, kad pasų aferos nesiliaus, nes jomis suinteresuoti ne tik politikai, bet ir verslininkai, biurokratai. Visi, išskyrus paprastus žmones.
„Už pasų aferas niekas nėra baudžiamas ne tik dėl to, kad prie to yra prisidėjusios kone visos kada nors valdžioje buvusios partijos. Reikia žiūrėti giliau. Pasų aferos yra naudingos. Jos naudingos beveik visiems. Biurokratija turi rūpesčių darbo pavidalu, gali savo valdžią rodyti. Atsiranda naujų funkcijų, susijusių su dokumentų keitimu, Seimo nariai gali savo iniciatyvą rodyti, verslas gauna užsakymų ir t. t. Būtų galima rasti daugybę paaiškinimų. Tačiau viena aišku: tokia politika yra nepriimtina“, - konstatavo R.Ozolas.
Signataras neatmeta galimybės, kad pasų aferos dar nesibaigė.
„Nė kiek nenustebčiau, jei po metų politikai nuspręstų, kad ir naujieji pasai, ir naujosios asmens tapatybės kortelės vėl yra nesaugios ir jas būtina keisti. O priežasčių, dingsčių galima sugalvoti įvairių. Liberalai siūlė keisti pasus, nes juose esą nebeturi likti tautybės įrašo. Dabar dar ką nors sugalvos. Ir visi turės darbo“, - dėstė R.Ozolas.
Danas Nagelė
