Kultūros ministerijos vadovai tvirtina, kad šie atsakymai bus aiškūs tik priėmus kitų metų biudžetą. Tačiau jau dabar pabrėžiama, kad pateiktas bendras teatrų ir koncertinių įstaigų 10 mln. eurų poreikis tikrai nebus patenkintas.
„Atleiskite, kad taip yra. Aš tiesiog jūsų paklausiu, ar jūs jau reiškiate nepasitikėjimą ministerija, ar ne? Aš tikiuosi, kad dar nereiškiate nepasitikėjimo, duodame jiems progą pasitaisyti“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį dalyvaujant daugumai nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių įstaigų vadovams, sakė komiteto pirmininkas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tarp žemės ir dangaus
Trečiadienį komitetas svarstė situaciją dėl nacionalinių, valstybinių teatrų, filharmonijų finansavimo kitąmet.
Pernai priėmus naujos redakcijos Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, numatyta, kad 2018 metų sausį turi pradėti veikti kultūros ministro patvirtinta Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa.
Jos lėšomis turi būti finansuojama nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų meninė veikla, tai yra statomi spektakliai, rengiami koncertai ir kt. Iki šiol pinigų tokiai veiklai kultūros įstaigos iš dalies gaudavo iš Kultūros tarybos, dalyvaudamos jų skelbiamose atrankose. Tačiau pakeitus įstatymą nuo kitų metų pagrindinės šalies kultūros įstaigos lėšų iš Kultūros tarybos gali tikėtis tik kultūros edukacijai, bet ne meninei veiklai.
Minėta Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa kol kas ne tik nepatvirtinta, bet kultūros įstaigų vadovai nėra matę net jos juodraščio.
„Dabar teatrai ir koncertinės organizacijos yra patekę į įstatymų aklavietę, kai nepradėjo galioti nacionalinė programa, kuruojama Kultūros ministerijos, tai yra mūsų veiklos finansavimas, kuriam mes prašydavome finansavimo iš Kultūros tarybos. Rašydavome projektus ir konkuruodavome su visomis kitomis Lietuvos įstaigomis: nevalstybėmis, viešosiomis, individualiomis, savivaldybių ir pan.“, – sakė R.Prusevičienė, vadovaujanti Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijai.
Anot jos, didelės kultūros įstaigos savo projektus rengia keleriems metams į priekį, todėl nežinia dėl finansavimo kelia didelį nerimą.
„Mes kai kuriuos projektus planuojame į priekį trejus metus, o Nacionalinis operos ir baleto teatras – ir penkerius metus. Tuo metu nedidelės viešosios įstaigos, gavusios finansavimą vasario mėnesį, gali sureaguoti ir surengti festivalį liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Mes to negalime padaryti, nes valdome dideles infrastruktūras ir turime labai didelį darbuotojų skaičių, todėl patekimas į finansavimo aklavietę, kai turime tik lėšų pastatams išlaikyti ir atlyginimams sumokėti, ir kai kurie dar nepilnai, kelia didelį susirūpinimą“, – aiškino R.Prusevičienė.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis per Kultūros komiteto posėdį priminė, kad dar pavasarį Kultūros ministerijai priminta apie būtinybę parengti Profesionaliojo scenos meno veiklos programą, tačiau kol kas nepadaryta nieko.
„Mes planus dėliojamės, iki birželio mėnesio turime nusimatę galimas premjeras ir visus renginius. Kaip mums elgtis? Kabome tarp dangaus ir žemės. Negalime kreiptis į Kultūros tarybą. Čia niekas neparengta. Situacija iš tikrųjų yra labai sudėtinga“, – tvirtino jis.
Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis priminė, kad minėta programa privalėjo būti parengta iki šių metų pradžios.
„Pernai rugsėjį buvo priimtas įstatymas, kuriame buvo numatytas darbų grafikas, iki kada turėjo būti padaryti tie darbai, kuriuos jūs dabar ketinate pradėti daryti. Ta data buvo 2016 metų gruodžio 31 diena. Praėjo devyni mėnesiai, per devynis mėnesius žmogus gimsta. Pas jus negimė nė vienas sakinys šios programos“, – kreipdamasis į Kultūros ministerijos vadovybę kalbėjo jis.
Poreikis – per didelis
R.Prusevičienės teigimu, valstybinės kultūros įstaigos yra nusiuntusios ministerijai savo finansinį poreikį kitiems metams – apie 10 mln. eurų.
„Vadinamasis noras arba įsipareigojimai vidaus ir užsienio partneriams yra 10 mln. eurų. Tačiau mes girdime, kad galbūt poreikis bus patenkintas 3 mln. eurų“, – sakė ji.
„Įsivaizduokite, rugsėjo pabaigoje sužinosime, kad bus trečdalis. Aš kaip Filharmonijos vadovė nežinau, ar beįvykdysime mainus su Estija, ar Vilniaus kvartetas išvyks į Ukrainą, ar atvyks didžiausi, žymiausi pasaulio orkestrai į Lietuvą, nes visos trys Baltijos valstybės yra įsipareigojusios tuos orkestrus priimti. Jie nevažiuoja mažiau kaip į tris miestus. Ir daugelis kitų klausimų – tokie, kaip pasaulinės parodos, kaip operos teatrų mainai, kaip dramos teatrų naujos programos ir nauji pastatymai“, – R.Prusevičienė vardijo, kas kabo ant plauko.
Pasak jos, jeigu ir toliau bus neaiškumas, gali tekti pradėti atšaukinėti paskelbtus koncertus, spektaklius.
„Mes esame suplanavę, bet jau turime pradėti atšaukinėti, kad visiškai neapsigėdintume“, – teigė Nacionalinės filharmonijos vadovė.
Tuo metu už programos rengimą atsakinga kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė tvirtino, jog „problemų kils arba nekils priklausomai nuo to, kaip mes bendradarbiausime“.
„Taip, laiko yra mažai. 2018 metais ta programa turi veikti, tai 2018 metais ji ir veiks“, – pabrėžė ji.
Kita vertus, viceministrė pripažino, kad 10 mln. eurų kultūros įstaigos negali tikėtis.
„Tokia suma tikrai nėra reali, bet ir tie poreikiai visi nėra pirmo būtinumo. Jokių sumų šiandien nenoriu įvardyti ir neįvardysiu, bet mes darome viską, kad poreikiai būtų patenkinami būtiniausi ir kad tos įstaigos pradėtų normaliai funkcionuoti neturėdamos eiti į konkursą dėl savo pagrindinių veiklų“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė G.Žemaitytė.
Pasak jos, šiuo metu daroma viskas, kad atšaukti suplanuotų koncertų, spektaklių, gastrolių nereikėtų.
„Situacija bus aiški, kai bus biudžetas“, – pridūrė kultūros viceministrė.
Reikės papildomų pinigų
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas žadėjo asmeniškai susitikti su premjeru ir finansų ministru ir aptarti, kiek lėšų meninei veiklai nacionalinės ir valstybinės kultūros įstaigos gali tikėtis.
„Pasistengsiu rytoj ir su finansų ministru, ir su premjeru pasišnekėti, kad turėtume tą principinį atsakymą, kad tikrai pinigai bus. Jeigu jų nebūtų, turėtume staiga viską keisti ir grįžti prie Kultūros tarybos. Suprantame, kad negalime palikti jūsų be sprendimo“, – teigė jis.
R.Karbauskis taip pat akcentavo, kad lėšos Profesionaliojo scenos meno veiklos programai nebus skirtos iš jau suplanuotų Kultūros ministerijos asignavimų kitąmet. Anot jo, tam turi būti numatyti papildomi pinigai.
Per komiteto posėdį jis kultūros įstaigų vadovų klausė, ar jie jau kelia pasitikėjimo kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson klausimą. Netikėtai užklupti teatrų, muziejų, koncertinių įstaigų vadovai jokio atsakymo nedavė. Po posėdžio žurnalistams R.Karbauskis tvirtino, kad šis klausimas tebuvo pajuokavimas, o tyla reiškusi, jog nepasitikėjimo klausimas nekeliamas.
Vėliau perklausta apie pasitikėjimą ministre R.Prusevičienė žurnalistams sakė negalinti vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą.
„Klausimas dėl pasitikėjimo ministre bręsta. Mes labai pasitikėjome šita nauja Kultūros ministerijos vadovybe, joje yra žmonės, labai patyrę kultūroje ir menuose, dirbę įvairiuose flanguose, dirbę užsienyje, jie žino, kad kultūros ir meno reiškiniai yra labai tvarūs, ilgalaikiai, negalima jų pertraukti taip nejautriai“, – kalbėjo nacionalinių kultūros įstaigų atstovė.
Ji teigė, kad profesionalus menas jau spėjo patirti kelis smūgius iš dabartinės ministerijos vadovybės.
„Gerai, kad prevenciškai spėjome sureaguoti į 17 mln. eurų nukirpimo grėsmę, paskui buvo labai keistai pasielgta su valstybinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimu, dabar reikalaujama pereiti prie centralizuotos buhalterijos. (...) Eina toks buldozeris, kiek žinau ir kitose sferose, vienu metu daroma per daug neapskaičiuotų reformų“, – sakė R.Prusevičienė.
