Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir įvertinusi viešųjų pirkimų organizavimą bei sudarytų sutarčių vykdymą, nustatė, kad VLK pažeidinėjo įstatymus ir nepagrįstai išlaidavo.
Dėl šių pažeidimų VLK direktoriui Sauliui Janoniui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą.
Kaip pranešė Valstybės kontrolė, 2000-2002 metais vaistų ir medicinos priemonių centralizuotiems pirkimams viešojo pirkimo būdu VLK išleido 180 mln. litų.
Per trejus metus su viešųjų pirkimų konkursų nugalėtojais buvo pasirašyta 221 sutartis. Tačiau auditoriai atkreipė dėmesį, kad kasmet gerokai augo pirkimai iš vienintelio šaltinio. Pernai net pusei visų pirkimų buvo taikomas pirkimo iš vienintelio šaltinio būdas. O tai, pasak vyresniojo valstybinio auditoriaus Irmanto Dobilo, sudaro prielaidas pirkti prekes ne pačia geriausia kaina.
Auditoriai padarė išvadą, kad VLK blogai organizavo vaistų ir medicinos priemonių viešuosius pirkimus, ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Viešojo pirkimo konkursų dokumentuose VLK daugeliu atvejų nenurodydavo perkamų prekių kiekio, apie rengiamus didelės apimties pirkimus nepranešdavo tarptautiniu mastu populiariuose ar specialiuose leidiniuose. Dėl blogo viešųjų pirkimų planavimo galėjo būti apribota galimybė įsigyti prekes už mažesnę kainą.
Vertindami kompensuojamųjų vaistų pasų išdavimo ir kontrolės informacinės sistemos projektavimo, parengimo, įdiegimo paslaugų bei įrangos pirkimą iš bendrovės "Alna", auditoriai atkreipė dėmesį į visoms valstybinėms institucijoms bendrą informacinių paslaugų pirkimo problemą.
Pasak pranešimo, šiuo metu nėra jokių normatyvinių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti itin sudėtingus informacinių technologijų specialistų atliktus darbus. O tai suteikia galimybę paslaugas teikiančioms bendrovėms diktuoti nepagrįstas kainas.
Valstybės kontrolės teigimu, VLK nebuvo pakankamai reikli ir vaistų ir medicinos priemonių tiekėjams. Sutartyse neretai abstrakčiai formuluojami kokybės reikalavimai, tinkamumo naudoti bei kokybės garantijos terminai endoprotezams, širdies vožtuvams ir kitoms prekėms. Auditorių nuomone, toks netikslus kokybės reikalavimų formulavimas gali apsunkinti pacientų pažeistų teisių gynybą.
Be to, tiekėjams nebuvo taikomos sankcijos už pavėluotai pateiktas prekes. Valstybės kontrolės skaičiavimais, tokias sankcijas pritaikius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas galėjo gauti 54 tūkst. litų pajamų.
Remdamasis audito išvadomis valstybės kontrolierius Jonas Liaučius sveikatos apsaugos ministrui pasiūlė už nustatytus pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą VLK direktoriui Sauliui Janoniui.
VLK per 30 dienų turi pateikti Valstybės kontrolei informaciją apie priemones, kurių bus imtasi, ateityje siekiant išvengti teisės aktų pažeidimų pasikartojimų.
Tuo tarpu VLK pareiškė, kad galiojančių teisės aktų prieštaravimų, skirtingo jų aiškinimo sąlygotas Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas praktikoje negali ir neturi būti vertinamas kaip įstatymo pažeidimas.
"Tai, ką savo ataskaitoje Valstybės kontrolė pateikia kaip trūkumus, ankstesnių šios institucijos viešųjų pirkimų patikrinimų išvadose neminima, ir tai nebuvo laikoma teisės aktų pažeidimu", - rašoma VLK pranešime.
Pasak pranešimo, Valstybės kontrolės išvadose įvardytus prieštaravimus VLK "išsiaiškino ir pašalino gerokai anksčiau negu Valstybės kontrolė juos nurodė".
VLK Vidaus audito tarnybai pavesta parengti priemonių planą dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo ir tolesnio viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo tobulinimo.
VLK teigimu, vykdydama viešuosius pirkimus Valstybinė ligonių kasa kasmet sutaupo iki 10 mln. litų, už kuriuos nuperkama vaistų ir medicinos pagalbos priemonių.
BNS
