Ministro teigimu, šiuo metu valstybės tarnyba nėra patraukli dėl mažų atlyginimų, sunku išlaikyti gerus specialistus. Anot E. Misiūno, jei prieš keletą metų konkursuose pretenduodavo keturi žmonės į vieną vietą, šiuo metu sulaukiama tik dviejų pretendentų.
„Nemažai jaunų specialistų išeina iš valstybės tarnybos, padirbėję vienerius-dvejus metus, faktas, kad (atlyginimai – BNS) nemotyvuoja dirbti valstybės tarnyboje, o gyventojai, verslas nepatenkinti paslaugomis, aptarnavimo greičiu ir taip toliau“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė E. Misiūnas.
Anot jo, šiuo metu mažiausias darbo užmokestis valstybės tarnyboj yra 400 eurų, o vidutinis – nepilnai 800 eurų.
Keis darbo užmokesčio reglamentavimą
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į ją nepatenka ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos. Be to, atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Keičiasi ir atostogų skaičiavimo tvarka.
„Siūlome iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų, o koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas dėl lankstumo. Į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė skirti algą iš koeficientų intervalo. Tik aukščiausias pareigas einantiems asmenims būtų mokama fiksuota pareiginė alga“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Fiksuotos algos nustatymas leis išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo sumokant šiems valstybės tarnautojams už darbą, taip pat nepageidaujamos neigiamos įtakos jų atliekamoms funkcijoms. Šiuo metu fiksuota pareiginė alga nustatoma valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, prokurorams. Vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes, valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti paliekamos 3 grupės.
Klausiamas, ar tai netaptų pagrindu piktnaudžiavimui, kai didesni atlyginimai būtų mokami „saviems“, ministras teigė, kad nereikėtų preziumuoti, jog vadovai bus nesąžiningi, o lankstesnis darbo užmokesčio skyrimas leistų išlaikyti valstybės tarnyboje geriausius specialistus.
Įstatymo projekte siūloma visus su statutinių valstybės tarnautojų tarnyba susijusius klausimus (pavyzdžiui, priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas sąlygas) reglamentuoti įstatymais patvirtintuose statutuose bei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.
Valstybės tarnautojų atrankai būtų taikomi naujausi ir moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo modeliai. Todėl siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.
„Visi įstatyme siūlomi pakeitimai paverstų valstybės tarnybą pažangia ir patrauklesne. Valstybės tarnautojai laukia teigiamų pokyčių. Seimui patvirtinus mūsų parengtą valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link“, – įsitikinęs E. Misiūnas.
Įstatymu siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, o daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris tiesiogiai atsako už institucijos veiklos efektyvumą.
Be to, atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas. Tačiau naikinamas pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, siekiant į valstybės tarnybą pritraukti naujus specialistus.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka.
Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Pakeitimai leistų vykdyti dažnesnę ministerijų kanclerių rotaciją, atleisti iš pareigų pasibaigus pirmajai kadencijai, tačiau ministerijų kancleriai galėtų dalyvauti konkurse siekiant eiti pareigas antrą kadenciją. Būtų sudarytos sąlygos gerai pareigas atliekantiems tarnautojams kilti karjeros laiptais.
Įstatyme numatoma, jog Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas ir kuris yra pavaldus Respublikos Prezidentui.
Kartu su valstybės tarnybos įstatymu keičiamas ir vidaus tarnybos statutas. Juo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą.
Vidaus reikalų ministerija siūlo darbo užmokesčio sistemos pagrindu nustatyti vienodą darbo užmokesčio sistemą, kurią sudarytų pareiginė alga, priedai už laipsnį ir vidaus tarnybos stažą bei priemokos. Teisinis reglamentavimas nustatant ne konkrečius koeficientus, o jų intervalą, leistų lanksčiau spręsti pareigūnų darbo užmokesčio didinimo problemą.
„Norima padidinti kiekvienai pareigybių grupei nustatytą maksimalų galimą pareiginės algos koeficientą, kad įstaigai turint lėšų prireikus galima būtų padidinti pareigūno pareiginę algą. Pagal projektą žemiausias pareigas einančio pirminės grandies pareigūno pareiginė alga galės būti padidinta iki 1000 eurų, be priedų, priemokų, be papildomo apmokėjimo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis”, – sako E. Misiūnas.
Projekte siūloma palikti esamą priėmimo į vidaus reikalų ministro valdymo srities statutines įstaigas tvarką: ne tik baigus statutinę profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bet ir konkurso būdu. Siekiant užtikrinti, kad pareigūno pareigas eitų tik atitinkamai parengti pareigūnai, siūloma asmenims, į vidaus tarnybą priimtiems konkurso būdu, nustatyti iki 6 mėnesių stažuotę, kurią sudarytų įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas.
Statute siūloma suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarką. Be to, vidaus reikalų statutinių įstaigų, išskyrus centrinių statutinių įstaigų, vadovams ir pavaduotojams bus taikoma rotacija. O pareigūnų kasmetinių atostogų trukmę norima susieti su ištarnautais metais.
