Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) teigimu, besibaigianti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado kadencija išryškino sistemos spragas. Profesionalai palieka tarnybą, dirbantieji nepasitiki kolegomis ir viršininkais, o reformų vykdymą imituoja nekompetentingi žmonės.
Pasieniečių teigimu, didesnis Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos vadovų dėmesys sistemos problemoms galbūt padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui Vainiui Butinui ir jo komandai pasiekti geresnių veiklos rezultatų.
„Svarbūs sprendimai, tokie kaip vadovų ir eilinių pasieniečių rotacija, priimami neatsižvelgiant į pareigūnų nuomonę ir net galiojančius teisės aktus, nekompetetingai, nepateikiant motyvų ir naudos sistemai. 2010 metais pradėjus pertvarkas būta visko, pavyzdžiui, užkardos perduodamos kitoms rinktinėms be jokio pagrindimo ir paaiškinimo. Be to, atrankose į pareigas praktiškai niekada nebūdavo reikiamo dalyvių skaičiaus. Galbūt todėl, kad šių atrankų nugalėtojai būdavo žinomi iš anksto. Kaip galime pasitikėti tokia sistema ir tokiais darbdaviais?“, - problemas vardija LPPPS pirmininkas Vladimir Banel.
Pasieniečių teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi ilgalaikės veiklos vizijos, jos personalo politika neaiški, o lėšų paskirstymas sistemos viduje – ne visuomet skaidrus.
„To rezultatas - Lietuvos, o vadinasi ir išorinės ES sienos yra kiauros, kontrabandos situacija „žaliojoje juostoje“ nekontroliuojama. Patys pasieniečiai neturi būtiniausių priemonių – uniformų, avalynės, kuprinių. Dėl visų šių priežasčių iš tarnybos masiškai bėga pareigūnai - kasmet tarnybą palieka šimtai pasieniečių. Žmonės tiesiog renkasi kitas tarnybas“, - pabrėžia V. Banel.
„Nuo 2010-ųjų Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovaujantis generolas V. Butinas savo kadencijos pradžioje įvykdė pertvarką už uždarų durų – ją nesikonsultuodama su pareigūnais ir socialiniais partneriais parengė artimiausia jo aplinka - penki žmonės. Galiausiai atsitiko tai, ko ir galima buvo tikėtis. Reformos tikslai pasiekti nebuvo, galimos rizikos nesuvaldytos, finansavimas paleistas vėjais, prarasta daug profesionalių darbuotojų, kurie išėjo į kitas tarnybas – policiją, FNTT. Įdomu, jog VSAT vadovybė tai pripažino. Tačiau šaukštai juk jau pop pietų. Dėl tuščių ambicijų stabdoma socialinė pažanga – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas net du kartus blokavo dalyvavimą ES projektuose, skirtuose stiprinti pareigūnų socialinę plėtrą ir ugdymą”, - toliau vardina V. Banel.
Pasak jo, dabartinis VSAT vadovas turėtų kardinaliai keisti vadovavimo stilių, tarnybos vadovybės pastangos turėtų būti skirtos realiam sistemos tobulinimui. “Jei to nematysime, klausime vidaus reikalų ministro ar tikrai ponas Butinas yra tinkamiausias VSAT vadovas”.
