Valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo vertino, ar privatizuojamas ir atnaujinamas valstybės turtas valdomas rezultatyviai.
„Pusė privatizuoti siūlomo valstybės turto – parduoti neparengti, dažnai ribotų naudojimo galimybių, todėl potencialiam pirkėjui nepatrauklūs objektai. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo procesas taip pat nerezultatyvus, nes valstybei reikalingo turto laiku atnaujinti nepavyksta“, – audito išvadas apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Privatizavimo objektų sąraše yra beveik 1000 objektų, tačiau pusės jų negalima pradėti privatizuoti, nes dėl skirtingų priežasčių jie yra neparengti parduoti. Didžiajai daliai – beveik 400 – parduoti neparengtų objektų privatizavimo procedūrų pradėti negalima, nes jiems nesuformuoti valstybinės žemės sklypai. Teisės aktuose numatyta, kad kartu su privatizuojamu objektu turi būti parduodamas ir jam priskirtas valstybinės žemės sklypas. Tačiau tokiems pastatams ir statiniams kaip fortai, blindažai, bunkeriai ir pan. sudėtinga suformuoti valstybinės žemės sklypus ir dažnai tai užtrunka penkerius ir daugiau metų. Be to, daugeliu atveju tai – apleisti, blogos būklės statiniai, neretai esantys kultūros vertybių registre arba į šį registrą įtrauktoje teritorijoje. Kelios dešimtys privatizuotinų objektų yra privatiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose.
Auditoriai nustatė, jog Valstybės turto fondas ėmėsi ne visų veiksmų, kad būtų nustatyta teisė į šiuos objektus patekti, juos eksploatuoti ir prižiūrėti. Dar beveik 100 objektų negalima pradėti pardavinėti, nes jie yra neįteisinti ir nustatytu laiku neperduoti valdyti Valstybės turto fondui. Privatizavimo objektų sąraše yra ir panaudai suteiktų objektų, o kai kurių panaudos sutarčių trukmė siekia net keliolika metų, tad jų privatizuoti taip pat negalima. Dėl visų šių priežasčių rekomenduojama privatizavimo objektų sąrašą peržiūrėti bei įvertinti jame esančių objektų privatizavimo tikslingumą ir galimybes.
Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas taip pat nerezultatyvus. Šiuo metu numatyta atnaujinti 30 nekilnojamojo turto objektų, tačiau nuo turto atnaujinimo pradžios, t. y. nuo 2007 m. atnaujinti tik 2. Planuota, kad lėšos visiems šiems objektams atnaujinti bus gautos pardavus beveik 300 į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktų objektų. Tačiau dėl nekilnojamojo turto rinkos sąstingio šiuos objektus parduoti sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei priklausiusiai poilsinei (10 pastatų) parduoti Turto bankas nuo 2009 m. organizavo 13 aukcionų, tačiau 2012 m. ji vis dar buvo neparduota.Dalis parduodamų objektų įtraukti į kultūros vertybių registrą arba yra gydymo paskirties objektai, todėl jų panaudojimo galimybės yra ribotos. Dėl to turtas ilgai neparduodamas. Taip pat yra ir laisvų (nenaudojamų) objektų, kuriuos išlaikant ir prižiūrint patiriamos išlaidos, tačiau iki pardavimo Turto bankas jų išnuomoti negali, nes teisės aktuose numatytas tik šio turto pardavimas.
Turtui atnaujinti gali būti imamos paskolos, kurias planuojama grąžinti pardavus numatytą turtą. Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad Turto banko planuojamos valstybės nekilnojamojo turto pardavimo pajamos kai kuriais atvejais buvo per daug optimistinės. Todėl pardavus turtą gautų pajamų gali nepakakti turtui atnaujinti ar paskolai grąžinti. Pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros pastato atnaujinimo atveju, pardavus turtą buvo planuota gauti daugiau kaip 24 mln. Lt. Turto bankas, siekdamas greičiau pradėti šio pastato atnaujinimo darbus, pasiskolino 21 mln. Lt. Tačiau pardavus visą turtą gauta tik 6,9 mln. Lt., taigi negautų turto pardavimo pajamų skirtumą teks padengti iš valstybės biudžeto. Todėl Valstybės kontrolė pažymėjo, kad planuojant objektų, kuriems numatoma skolintis lėšų, atnaujinimą, planuojamos gauti pajamos turi būti vertinamos atsargiai, įvertinant galimą riziką.
