Šiandieninė „Lietuvos žinių“ publikacija kelia įdomių minčių. Nesu didelis Audriaus Siaurusevičiaus talentų ir, jam vadovaujant, įsivyravusių tendencijų nacionaliniame transliuotojuje gerbėjas, bet vis dėlto…
AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) yra 100 proc. valstybės įmonė, turinti išskirtinę monopolinę padėtį, retransliavimo srityje. Jos direktorius, čakrų atvėrėjas Algirdas Vydmontas, su buvusio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiasus palaiminimu įkeitęs (grašiais įvertintą) Vilniaus televizijos bokštą tik tam, kad imtųsi įgyvendinti gan avantiūristinį, be viešo konkurso prastumtą šimtamilijoninį sandėrį, vienašališkai kelia įkainius kam nori, o jei nori – gali ir juos sumažinti. Ar tik ne todėl komercinės televizijos taip vengia su LRTC veikla susijusių temų?
Kolega Rimas Varnauskas rašo:
„Susisiekimo ministerijos atstovai vakar LŽ perdavė ministro Eligijaus Masiulio poziciją nekomentuoti susiklosčiusios situacijos. Esą tai – dviejų įmonių verslo reikalai, kuriuos jos turinčios tvarkyti tarpusavyje.
Priminsime, kad LRTC yra akcinė bendrovė, kurios akcijų daugumą turi valstybė, o LRT valdoma specialiu įstatymu, todėl šias įstaigas sieja komerciniai santykiai. Lietuvos įstatymai draudžia į juos kištis, tad Susisiekimo ministerija oficialiai negali priimti jokių specialių sprendimų šiuo klausimu. Tačiau lieka rimtų abejonių, ar nemėginama daryti įtakos LRTC ir LRT ginčui kitais būdais. “
Kaip įdomu…. Kai reikėjo įkeisti televizijos bokštą, ministerija (tiesa – kitas ministras) padėjo viską apiforminti. Kai reikia atiminėti pinigus, pagal savo pačių susigalvotas ir nustatytas kainas – vienintelis akcininkas – valstybė – nieko nebegali padaryti. Ministre, Eligijau Masiuli, juk A. Vydmonto kadencija pasibaigusi maždaug prieš mėnesį. Tamsta ją pratęsėte. Sakėte, kad „pakentėsite gal iki rudens“. Tik bėda, kad kenčiate, kaip matome, ne jūs vienas.
Prieš porą mėnesių, į A. Vydmonto žygdarbius dėmesį buvo atkreipęs Seimo Audito komitetas, bet, matyt, yra svarbesnių reikalų…
