Valstybės atkūrimo dieną minėjusių biržiečių keliai vėl išsiskyrė.
Jonas Morkūnas (kairėje) susirinkusiuosius prie paminklo žuvusiems partizanams kvietė susimąstyti apie nepriklausomybės trapumą.
Valstybės atkūrimo 18 - ųjų metinių renginiai Biržuose, kaip jau tapo įprasta, atkartojo pastarųjų valstybinių švenčių minėjimų scenarijų.
Rajono valdžios bei miestelėnų santarvės idilija tetruko Šv. Mišių bažnyčioje metu. Po maldų valstybinę dieną mininčiųjų keliai išsiskyrė - valdžios atstovai biržiečius kvietė į iškilmingą minėjimą prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę (kopijos). Po jo Biržų kultūros centre koncertavo Vlado Jakubėno muzikos mokyklos auklėtiniai.
Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos politkalinių ir tremtinių bendrijos nariai po Šv. Mišių biržiečius pakvietė aplankyti Biržuose ir Pabiržėje tragiškus pokario rezistencijos laikus menančias vietas.
„Nesiklaupsime prieš valdžios asmenis, niekinančius Nepriklausomybės paminklą ir valstybei brangią dieną pagerbsime brolius ir seseris, gyvybes padėjusius ant Tėvynės aukuro", - prie paminklo žuvusiems Lietuvos partizanams Švyturio gatvėje kalbėjo Lietuvos politkalinių ir tremtinių bendrijos Biržų skyriaus pirmininkas Povilas Stakionis.
Lietuvos politkalinių ir tremtinių sąjungos Biržų skyriaus pirmininkė Danguolė Žiūkienė dėkojo biržiečiams, atvykusiems aplankyti skausmo kalnelio, kuriame įamžinti kritę už tai, kad Lietuva būtų geresnė ir šviesesnė. „Skaudu, kai norėdami sutvarkyti paminklo link vedantį taką bei tujomis apželdinti teritoriją turime su atkišta ranka rajono valdžios prašyti pinigų.
Neturime rajono paminklų registro, dėl ko nėra paminklų aplinką nusakančių reikalavimų, deramai neprižiūrima ir netvarkoma rezistentų kapavietė. Nejaugi tik vieni politkaliniai turi rūpintis istorinės atminties įamžinimu ir rūpintis lėšomis būtiniems darbams? Mes prašome pagalbos, padėkite mums", - sakė D. Žiūkienė kreipdamasi į minėjime dalyvavusius rajono savivaldybės tarybos narius Irutę Varzienę, Valdemarą Valkiūną ir Stasį Valiuką.
Susirinkusiems už gražų žuvusiųjų pagerbimą dėkojo vabalninkietis Antanas Sribikė, kurio žuvusio tėvo atminimas įamžintas Švyturio gatvėje, o brolio - Pabiržėje esančio paminklo lentose.
Pabiržėje, prie akmeninio paminklo 1944-1952 metais žuvusiems už Lietuvos laisvę, susirinko per pusšimtį žmonių. Paminklo pastatymo iniciatorius Jonas Morkūnas priminė, kad ši tragiška vieta žymi 73 jaunų žmonių žūtį.
„Jie žuvo negailėdami jaunystės. Jie neklausė, kiek algos ir kokią darbo vietą gaus. Dabar laisvę turime, bet jaučiame, kad kažko stinga. Neatleistina, kad buvę sovietinės partijos sekretoriai dabar tapo deputatais. Kalbame apie susitaikymą. Bet kaip taikytis, kai buvusiai sovietinei nomenklatūrai šiandien reikia privilegijų ir sklypų", - kalbėjo J. Morkūnas.
Žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, Pabiržės bažnyčios choristų giesmėmis.
Tylos minute žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas prie Pabiržės miestelio centre esančio paminko, kur 1944-1954 buvo niekinami nužudyti Lietuvos partizanai. Susirinkusieji galvas nulenkė prie bažnyčios šventoriaus monumento, skirto 1940-1990 metų Pabiržės apylinkių tremtiniams ir politkaliniams.
Kęstutis Slavinskas
