Pasak jo, šalies vadovas vaidina menką vaidmenį šalies ekonominiame gyvenime, tačiau gali veikti kaip saugiklis, priimant valstybei žalingus teisės aktus.
„Vis tik reikia pripažinti, kad Lietuvoje prezidentas šalies ekonominiame gyvenime vaidina palyginti mažą vaidmenį, palyginti su Seimo ar Vyriausybės priimamais sprendimais ir vienintelis vaidmuo yra patvirtinant, ar nepatvirtinant Seimo išleistą įstatymą. Manau, kad šiuo aspektu prezidento funkcija yra tokia apsauginė, kuri gali sustabdyti žalingas, neatsargias iniciatyvas ir dėl to saugiau yra turėti nepriklausomą prezidentą, kuris nebūtų siejamas su tuo metu dominuojančia partija“, - BNS sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, šalies vadovo įtaka ekonomikai labiau priklauso nuo asmeninių savybių ir nuo to, kiek jis imasi iniciatyvos, siūlant teisės aktų pakeitimus: „Prezidentė buvo šiuo aspektu aktyvi, o kaip būtų, jeigu išrinktų Zigmantą Balčytį, sudėtinga prognozuoti“.
Ekonomistas spėja, kad rinkimus laimėjus socialdemokratui Zigmantui Balčyčiui, dėl teisės aktų priėmimo vyktų mažiau diskusijų tarp prezidento ir Vyriausybės bei Seimo.
„Aš manau, kad yra gerai, kai prezidentas nepriklauso jokiai partijai, arba priklauso kitai partijai nei Seimo daugumos atstovai, nes tai leidžia vystytis nuomonių pliuralizmui ir vyksta diskusija, tai šiuo aspektu prezidentė D.Grybauskaitė buvo tinkama ir įvairiais klausimais diskutuoja. Sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų, bet natūralu, kad jeigu Prezidentūroje būtų tos pačios partijos atstovas, nesutarimų, diskusijų būtų mažiau, o tai nebūtinai yra gerai“, - tikino N.Mačiulis.
Antrajame prezidento rinkimų ture po dviejų savaičių susirungs dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis.
